TEXT 3
VERŠ 3
Tekstas
Verš
śraddhā bhavati bhārata
śraddhā-mayo ’yaṁ puruṣo
yo yac-chraddhaḥ sa eva saḥ
śraddhā bhavati bhārata
śraddhā-mayo ’yaṁ puruṣo
yo yac-chraddhaḥ sa eva saḥ
Synonyms
Synonyma
sattva-anurūpā — podľa existencie; sarvasya — každého; śraddhā — viera; bhavati — stane sa; bhārata — ó, potomok Bharatov; śraddhā — vieru; mayaḥ — plná; ayam — táto; puruṣaḥ — živá bytosť; yaḥ — ktokoľvek; yat — má; śraddhaḥ — vieru; saḥ — tak; eva — celkom iste; saḥ — on.
Translation
Překlad
O Bharatos sūnau, vienoks ar kitoks tikėjimas priklauso nuo to, kaip gyvąją būtybę veikia gamtos guṇos. Sakoma, kad gyvoji būtybė išpažįsta tokį tikėjimą, kokios guṇos ją veikia.
Ó, potomok Bharatov, človek si vytvára určitú vieru podľa kvality hmotnej prírody, v ktorej sa nachádza. Viera každej živej bytosti je primeraná jej umiestneniu v danej kvalite.
Purport
Význam
KOMENTARAS: Kiekvienas žmogus, kad ir kas jis būtų, išpažįsta vienokį ar kitokį tikėjimą. O jo prigimties savybės nulemia tikėjimo priklausymą dorybės, aistros, ar neišmanymo guṇai. Taigi nuo tikėjimo priklauso ratas žmonių, su kuriais jis bendrauja. Iš tiesų, kiekviena gyvoji būtybė, kaip nurodoma penkioliktame skyriuje, pagal kilmę yra fragmentinė neatskiriama Aukščiausiojo Viešpaties dalelė. Todėl pradinėje būklėje ji yra transcendentali visoms materialios gamtos guṇoms. Tačiau kai gyvoji esybė užmiršta apie savo ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, ji kontaktuoja su materialia gamta ir pradeda gyventi sąlygotą gyvenimą. Dėl ryšių su įvairiais materialios gamtos aspektais ji pati nulemia savo padėtį. Iš to kilusi būtis ir netikras tikėjimas yra visiškai materialūs. Nors gyvoji būtybė gali būti paveikta tam tikro įspūdžio ar būties sampratos, savo pirminiame būvyje ji – nirguṇa, transcendentali. Taigi, siekdami atkurti savitarpio santykius su Aukščiausiuoju Viešpačiu, turime apsivalyti nuo materijos nešvarybių. Vienintelis kelias atgal pas Dievą, kuriuo galima nieko nebijant eiti – Kṛṣṇos sąmonė. Kṛṣṇos sąmonės kelias garantuoja, jog tobulumo būvis bus pasiektas. Jei žmogus nestoja į dvasinės savivokos kelią, jį, be jokios abejonės, valdys gamtos guṇos.
Každý má určitú vieru, nehľadiac na to, kým je. Jeho viera je však buď v kvalite dobra, vášne alebo nevedomosti, podľa povahy, ktorú vyvinul. V súlade so svojou vierou vyhľadáva určitú spoločnosť ľudí. V skutočnosti je každá živá bytosť čiastočkou Najvyššieho Pána, to bolo vysvetlené už v sedemnástej kapitole. Preto je pôvodne transcendentálna voči všetkým kvalitám hmotnej prírody. Ak však zabudne na svoj vzťah k Najvyššej Božskej Osobnosti a v podmienenom živote sa dostane do styku s hmotnou prírodou, vytvorí si vlastnú existenciu stykom s rozmanitosťou hmotnej prírody. Výsledná falošná viera a existencia sú čisto materiálne. Aj keď sa človek môže nechať uniesť dojmami a istou životnou predstavou, jeho stále a pôvodné postavenie je nirguṇa, čiže transcendentálne. Preto sa musí najprv očistiť od hmotného znečistenia, aby mohol opäť nadviazať vzťah s Najvyšším Pánom. Vedomí Kṛṣṇu je jediná cesta späť, ktorá je zbavená strachu. Ak si je človek vedomý Kṛṣṇu, jeho pozícia mu zaručuje dosiahnutie dokonalosti. No ak sa nevydá touto cestou sebarealizácie, potom je celkom iste pod vplyvom kvalít hmotnej prírody.
Labai reikšmingas posmo žodis śraddhā, arba „tikėjimas“. Śraddhos, tikėjimo, pirminis šaltinis – dorybės guṇa. Galima tikėti pusdievį, kokį nors išsigalvotą Dievą ar savo proto kūrinį. Manoma, kad tvirtas tikėjimas skatina dorybės guṇos veiklą. Tačiau materijos sąlygotame gyvenime joks darbas negali būti visiškai tyras, jis visada turi kitų guṇų priemaišų, nėra gryna dorybė. Grynoji dorybė – transcendentali. Pasiekus grynos dorybės būvį suvokiama tikroji Aukščiausiojo Dievo Asmens prigimtis. Kol tikėjimas nėra grynos dorybės, jį gali suteršti bet kuri materialios gamtos guṇa. Nešvarios materialios gamtos guṇos paliečia ir širdį, todėl kokia širdis, koks jos ryšys su tam tikra gamtos guṇa, toks ir tikėjimas. Doros širdies žmogaus tikėjimą sąlygoja dorybės guṇa, o kai širdį užvaldo aistros guṇa, tikėjimas irgi yra įtakojamas aistros guṇos. Jei širdis apimta tamsos, iliuzijos, tai ir tikėjimą teršia tamsa ir iliuzija. Taigi pasaulyje mes susiduriame su skirtingais tikėjimais, įvairiausiomis religinėmis srovėmis, kurios atitinka tam tikros rūšies tikėjimą. Tikrąjį religinio tikėjimo pagrindą sudaro gryna dorybė, tačiau mūsų širdys netyros, todėl ir sutinkame įvairiausių tipų religinius principus. O tikėjimo įvairovė nulemia įvairius garbinimo būdus.
Slovo śraddhā — viera, je v tomto verši veľmi významné. Śraddhā alebo viera pôvodne pochádza z kvality dobra. Môžeme veriť v nejakého poloboha alebo vymysleného boha či v nejaký výplod fantázie. Niekedy si myslíme, že pevná viera býva produktom hmotného dobra. V hmotne podmienenom živote však nie sú žiadne činy celkom čisté. Sú zmiešané. Nikdy nie sú v čistej kvalite dobra. Rýdze dobro je transcendentálne, v čistej kvalite môžme porozumieť skutočnej povahe Najvyššej Božskej Osobnosti. Dovtedy, kým nie je viera v čistej kvalite dobra, je vystavená znečisteniu niektorou z hmotných kvalít. Vplyv znečistených kvalít hmotnej prírody sa šíri do srdca. Preto sa naša viera utvára podľa stavu srdca, ktoré je v styku s určitou kvalitou hmotnej prírody. Mali by sme vedieť, že ak je naše srdca v kvalite dobra, je naša viera v tejto kvalite. Ak je srdce v kvalite vášne, naše viera je v kvalite vášne. A ak je naše srdce v kvalite nevedomosti, v ilúzii, naše viera je znečistená práve touto kvalitou. Preto sa v tomto svete vyskytuje toľko rôznych druhov vier a im prislúchajúcich náboženstiev. Skutočný princíp náboženskej viery tkvie v kvalite čistého dobra, ale pretože je naše srdce znečistené, nachádzame rôzne druhy náboženských zásad. Vzhľadom na rôzne typy vier jestvujú i rôzne druhy uctievania.