TEXT 23
VERŠ 23
Tekstas
Verš
brahmaṇas tri-vidhaḥ smṛtaḥ
brāhmaṇās tena vedāś ca
yajñāś ca vihitāḥ purā
brahmaṇas tri-vidhaḥ smṛtaḥ
brāhmaṇās tena vedāś ca
yajñāś ca vihitāḥ purā
Synonyms
Synonyma
oṁ — nuoroda į Aukščiausiąjį; tat — tas; sat — amžinas; iti — taip; nirdeśaḥ — požymis; brahmaṇaḥ — Aukščiausiojo; tri-vidhaḥ — trigubas; smṛtaḥ — yra laikomas; brāhmaṇāḥ — brahmanai; tena — jį; vedāḥ — Vedų raštuose; ca — taip pat; yajñāḥ — atnašaujant aukas; ca — taip pat; vihitāḥ — naudojo; purā — anksčiau.
oṁ — označenie Najvyššieho; tat — to; sat — večný; iti — tak; nirdeśaḥ — označenie; brahmaṇaḥ — Najvyššieho; tri-vidhaḥ — trojaké; smṛtaḥ — je považovaná; brāhmaṇāḥ — brāhmaṇi; tena — s týmto; vedāḥ — vedska literatúra; ca — tiež; yajñāḥ — obeť; ca — tiež; vihitāḥ — používali; purā — prv.
Translation
Překlad
Nuo tada, kai sukurtas pasaulis, Aukščiausiajai Absoliučiai Tiesai pažymėti vartojami trys žodžiai – oṁ tat sat. Šiais trimis simboliniais įvaizdžiais naudojosi brahmanai, kai giedodavo Vedų himnus ir atnašaudavo aukas Aukščiausiojo patenkinimui.
Od počiatku stvorenia sa na označenie Najvyššej Absolútnej Pravdy používali tri slová — oṁ tat sat. Tieto tri symbolické zastúpenia odriekavali brāhmaṇi, keď spievali vedske hymny a prinášali obete určené na uspokojenie Najvyššieho.
Purport
Význam
KOMENTARAS: Jau buvo aiškinta, kad askezės, aukos, labdara ir maistas skirstomi į tris kategorijas pagal tai, kokiai guṇai – dorybės, aistros, ar neišmanymo – jie priklauso. Tačiau kiekvieną šių kategorijų: pirmą, antrą, trečią – sąlygoja ir teršiamą įtaką daro materialios gamtos guṇos. Kai askezė, aukos, labdara ir maistas skiriami Aukščiausiajam – oṁ tat sat, Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, amžinajam – jie yra dvasinio tobulėjimo priemonė. Šį tikslą ir nurodo šventraščiai. Trys žodžiai oṁ tat sat pažymi Absoliučią Tiesą, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Žodį oṁ visada rasite Vedų himnuose.
Už bolo vysvetlené, že pokánie, obeť, dobročinnosť a jedlo sa rozdeľujú do troch kategórií: dobra, vášne a nevedomosti. Či už patria do prvej, druhej alebo tretej triedy, sú znečistené hmotnou prírodou. Ak sú však určené k potešeniu Najvyššieho — oṁ tat sat, večnej Najvyššej Božskej Osobnosti — stanú sa prostriedkom duchovného pokroku. Tento cieľ naznačujú pokyny písiem. Slová oṁ tat sat označujú Absolútnu Pravdu, Najvyššiu Božskú Osobnosť. Vo vedskych hymnách nájdeme slovo oṁ všade.
Kas nesilaiko šventraščių nurodymų, Absoliučios Tiesos nepasieks. Jis tegali pasiekti laikiną rezultatą, bet ne galutinį gyvenimo tikslą. Išvada: labdara, aukos ir askezė turi būti atliekamos dorybės guṇos lygiu. Aistros ar neišmanymo guṇų įtaka, be abejonės, pablogina labdaros, aukų ir askezės kokybę. Trys žodžiai oṁ tat sat tariami siejant juos su šventuoju Aukščiausiojo Viešpaties vardu, pvz.: oṁ tad viṣṇoḥ. Kai giedamas Vedų himnas, ar ištariamas šventasis Aukščiausiojo Viešpaties vardas, visada pridedamas skiemuo oṁ. Taip nurodo Vedų raštai, o tie trys žodžiai – iš Vedų himnų. Oṁ ity etad brahmaṇo nediṣṭhaṁ nāma („Ṛg Veda“) nusako pirmąjį tikslą. Tat tvam asi („Chāndogya Upaniṣada“ 6.8.7) nurodo antrąjį tikslą. O sad eva saumya („Chāndogya Upaniṣada“ 6.2.1) nurodo trečiąjį tikslą. Drauge jie sudaro oṁ tat sat. Kitados, kai Brahmā, pirmoji sukurta gyvoji esybė, atnašavo aukas, jis šiais trimis žodžiais įvardindavo Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Todėl tuo pačiu principu visada vadovavosi Brahmos mokinių sekos nariai. Žodžiu, šis himnas yra labai svarbus. Todėl „Bhagavad-gītā“ pataria bet kurią veiklą skirti oṁ tat sat, Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Kas atlieka askezę, atnašauja auką ir teikia labdarą su šiais trimis žodžiais lūpose, veikia įsisąmoninęs Kṛṣṇą. Kṛṣṇos sąmonė – moksliškai pagrįsta transcendentinė veikla, kuri įgalina grįžti namo, atgal pas Dievą. Atliekant tokią transcendentinę veiklą, jėgos veltui neeikvojamos.
Ten, kto jedná bez ohľadu na príkazy písiem, Absolútnu Pravdu nedosiahne. Môže získať dočasné výsledky, no nedosiahne konečný zmysel života. Z toho plynie, že dobročinnosť, obeť a pokánie musia byť vykonávané v kvalite dobra. Ak sú vykonávané v kvalite vášne a nevedomosti, patria zaiste do nižšej triedy. Tieto tri slová, oṁ tat sat, sú recitované v spojení so svätým menom Najvyššieho Pána, napríklad oṁ tad viṣṇoḥ. Keď sa recitujú vedske hymny alebo odriekava sväté meno Najvyššieho Pána, pridáva sa oṁ. To je naznačené vo vedskych písmach. Tieto tri slová pochádzajú z vedskych hymien. Oṁ ity etad brahmaṇo nediṣṭhaṁ nāma (Ṛg Veda) naznačuje prvý cieľ. Tat tvam asi (Chāndogya Upaniṣad 6.8.7) naznačuje druhý cieľ a sad eva saumya (Chāndogya Upaniṣad 6.2.1) naznačuje cieľ tretí. Dovedna tvoria oṁ tat sat. Keď Brahmā, prvá stvorená živá bytosť ešte za pradávnych čias vykonával obete, oslovoval týmito troma slovami Najvyššiu Božskú Osobnosť. Ten istý princíp je stále nasledovaný postupnosťou duchovných učiteľov. Tento hymnus je teda veľmi dôležitý a významný. V Bhagavad-gīte sa preto hovorí, že každá práca by mala byť vykonávaná pre oṁ tat sat alebo Najvyššiu Božskú Osobnosť. Ak recitujeme tieto tri slová počas pokánia, dobročinnosti a obetí, jednáme v duchu vedomia Kṛṣṇu. Vedomie Kṛṣṇu je vedecký proces transcendentálnych činností, ktorý každému umožňuje vrátiť sa domov, späť k Bohu. Takým transcendentálnym konaním nevyjde nazmar ani to najmenšie úsilie.