TEXT 20

Tekstas

Tekst

dātavyam iti yad dānaṁ
dīyate ’nupakāriṇe
deśe kāle ca pātre ca
tad dānaṁ sāttvikaṁ smṛtam

Synonyms

dātavyam — verta duoti; iti — taip; yat — ta, kuri; dānam — labdara; dīyate — yra duodama; anupakāriṇe — nepriklausomai nuo atlygio; deśe — tinkamoje vietoje; kāle — tinkamu laiku; ca — taip pat; pātre — tinkamai asmenybei; ca — ir; tat — ta; dānam — labdara; sāttvikam — dorybės guṇos; smṛtam — yra laikoma.

dātavyam — værd at give; iti — således; yat — som; dānam — velgørenhed; dīyate — gives; anupakāriṇe — uden hensyn til gengæld; deśe — på det rette sted; kāle — på det rette tidspunkt; ca — også; pātre — til en passende person; ca — og; tat — den; dānam — velgørenhed; sāttvikam — i godhedens kvalitet; smṛtam — anses for at være.

Translation

Labdara, teikiama iš pareigos, nelaukiant atlygio, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje bei jos vertam žmogui, yra dorybės guṇos.

Velgørenhed, der gives af pligt på rette tid og sted til en værdig person uden forventning om gengæld, anses for at være i godhedens kvalitet.

Purport

KOMENTARAS: Vedų raštuose rekomenduojama šelpti dvasine praktika užsiimantį žmogų, bet neskatinama teikti labdarą visiems iš eilės. Reikia visada pagalvoti, ar labdara padės dvasiškai tobulėti. Todėl labdarą rekomenduojama teikti šventoje vietoje arba šventyklose, mėnulio bei saulės užtemimų metu, mėnesio pabaigoje arba kompetentingam brahmanui ar vaiṣṇavui (bhaktui). Iš tokios labdaros nereikia tikėtis jokio atpildo. Kartais iš užuojautos išmalda duodama vargšams, tačiau jei žmogus jos nevertas, toks poelgis nepaskatins dvasinio tobulėjimo. Kitaip sakant, Vedų raštuose neapgalvota labdara nerekomenduojama.

FORKLARING: I den vediske litteratur bliver det anbefalet, at velgørenhed gives til en person, der er beskæftiget med åndelige aktiviteter. Intet sted anbefales det at give i velgørenhed på må og få. Åndeligt fremskridt skal altid tages i betragtning. Det anbefales derfor, at velgørenhed gives på et pilgrimssted, under måne- eller solformørkelser, ved månedens slutning, til en kvalificeret brāhmaṇa eller vaiṣṇava (en hengiven) eller i templer. Den slags velgørenhed bør gives uden hensyn til, hvad man får til gengæld. Undertiden bliver der givet i velgørenhed til de fattige af medfølelse, men hvis en fattig er uværdig til at modtage velgørenhed, er der intet åndeligt fremskridt. Det bliver med andre ord ikke anbefalet i den vediske litteratur at give i velgørenhed til hvem som helst.