TEXT 10

Tekstas

Tekst

yāta-yāmaṁ gata-rasaṁ
pūti paryuṣitaṁ ca yat
ucchiṣṭam api cāmedhyaṁ
bhojanaṁ tāmasa-priyam

Synonyms

yāta-yāmam — tris valandas prieš valgį paruoštas maistas; gata-rasam — beskonis; pūti — skleidžiantis nemalonų kvapą; paryuṣitam — sugedęs; ca — taip pat; yat — tas, kuris; ucchiṣṭam — kitų valgyto maisto likučiai; api — taip pat; ca — ir; amedhyam — neliečiamas; bhojanam — valgis; tāmasa — neišmanėliui; priyam — mielas.

yāta-yāmam — føde tilberedt mere end tre timer, før den spises; gata- rasam — uden smag; pūti — ildelugtende; paryuṣitam — rådden; ca — også; yat — som er; ucchiṣṭam — rester af mad, som andre har spist af; api — også; ca — og; amedhyam — urørlig; bhojanam — føde; tāmasa — af en i mørkets kvalitet; priyam — yndes.

Translation

Valgis, paruoštas anksčiau kaip prieš tris valandas iki valgant, beskonis, sugedęs ir dvokiantis, susidedantis iš kitų valgyto maisto likučių bei neliečiamų dalykų, patinka tiems, kurie yra tamsos guṇos.

Mad, der er tilberedt mere end tre timer, før den spises, og mad, der er uden smag, fordærvet og ildelugtende samt mad, der består af rester og urørlige ting, yndes af dem i mørkets kvalitet.

Purport

KOMENTARAS: Maistas turi ilginti gyvenimą, valyti protą ir teikti fizinių jėgų. Tai vienintelė jo paskirtis. Kitados didieji autoritetai išrinko maisto produktus, kurie pagerina sveikatą ir prailgina gyvenimą – pieno produktus, cukrų, ryžius, kviečius, vaisius ir daržoves. Tokį maistą labai mėgsta tie, kuriuos veikia dorybės guṇa. Kai kurios kitos maisto rūšys, tarkim kepti kukurūzai ar melasa, patys nėra itin skanūs, tačiau juos galima pagardinti pienu ar kitais produktais. Tada jie įgyja dorybės guṇai būdingų savybių. Pienas, cukrus, ryžiai ir pan. – tai iš esmės švarus maistas, jis labai skiriasi nuo tokių nešvarių dalykų, kaip mėsa ir alkoholis. Aštuntame posme paminėtas riebus maistas neturi nieko bendra su riebalais, gautais paskerdus gyvulį. Gyvulinių riebalų yra piene – nuostabiausiame maiste. Pienas, sviestas, sūris ir kiti panašūs produktai suteikia tiek gyvulinių riebalų, kad nėra jokio reikalo žudyti nekaltas būtybes. Gyvuliai žudomi todėl, kad sugyvulėjusi yra žmonių sąmonė. Civilizuotas būdas, reikalingiems riebalams gauti – pieno vartojimas. Skersti gyvulius – tai nužmogėjimas. Baltymų gausu žirniuose, lęšiuose, pupelėse, grūduose etc.

FORKLARING: Formålet med mad er at forlænge levetiden, rense sindet og give kroppen styrke. Det er madens eneste formål. Fortidens autoriteter har udvalgt de fødevarer, der bedst gavner helbredet og forlænger levetiden, såsom mælkeprodukter, sukker, ris, hvede, frugt og grøntsager. Den slags fødevarer yndes af dem i godhedens kvalitet. Og selv om visse andre fødevarer som f.eks. bagt korn og sirup ikke er særlig velsmagende i sig selv, kan de gøres velsmagende, når de tilberedes sammen med mælk eller andre fødevarer. Da er de også i godhedens kvalitet. Alle disse madvarer er af natur rene. De er markant forskellige fra urørlige ting som kød og alkohol. Den fede mad, der er omtalt i vers 8, har intet med animalsk fedt fra slagtning at gøre. Animalsk fedt kan fås i form af mælk, der er den mest fantastiske af alle slags fødevarer. Mælk, smør, ost og lignende produkter giver animalsk fedt i en form, der udelukker nødvendigheden af at slagte uskyldige skabninger. Det er kun på grund af en brutal mentalitet, at denne slagtning foregår. Den civiliserede måde at skaffe sig de fornødne fedtstoffer på er gennem mælk. Slagtning er for undermennesker. Proteiner kan fås i overmål fra flækkede ærter, dāl, hel hvede osv.

Aistros guṇai prisikiriamas kartus, persūdytas, pernelyg karštas, persotintas raudonaisiais pipirais maistas, jis mažina gleivių kiekį skrandyje, todėl sukelia kančias ir tampa įvairių ligų priežastimi. Neišmanymo, arba tamsybės, guṇai priskiriamo maisto esminis bruožas tas, kad jis nešviežias. Bet koks ilgiau kaip prieš tris valandas iki valgant paruoštas maistas, išskyrus prasādam – Viešpačiui paaukotą maistą, yra tamsos guṇos. Gesdamas jis skleidžia nemalonų kvapą, kuris patinka tamsos guṇos įtakojamiems žmonėms, bet atstumia tuos, kurie yra dorybės guṇos.

Lidenskabelig mad, der er bitter, for salt eller for stærk eller tilsat for megen chili, forårsager lidelse ved at nedsætte slimdannelsen i maven, hvilket fører til sygdom.

Mad i uvidenheden eller mørkets kvalitet er i bund og grund det, der ikke er frisk. Enhver mad, der er tilberedt mere end tre timer, før den spises (bortset fra prasāda eller mad, der er ofret til Herren), anses for at være i mørkets kvalitet. Fordi den er ved at gå i fordærv, er den slags mad ildelugtende, hvilket ofte tiltrækker folk i denne kvalitet, men frastøder folk i godhedens kvalitet.

Valgyti maisto likučius tegalima tik tada, kai jie yra dalis aukos Aukščiausiajam Viešpačiui, arba jei jie – šventų žmonių, ypač dvasinio mokytojo, valgio likučiai. Kitaip jie priskirtini tamsos guṇai ir sudaro sąlygas infekcijai bei ligoms plisti. Nors tokį maistą ir labai mėgsta tamsos guṇos sąlygojami žmonės, doringieji juo bjaurisi ir net neliečia. Geriausias maistas – paaukoto Aukščiausiajam Dievo Asmeniui valgio likučiai. „Bhagavad-gītoje“ Aukščiausias Viešpats sako, kad priima valgius, paruoštus iš daržovių, miltų bei pieno ir su atsidavimu Jam paaukotus. Patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyam. Žinoma, Aukščiausiasis Dievo Asmuo visų pirma priima meilę ir pasiaukojimą. Tačiau pasakyta: prasādam reikia gaminti ypatingu būdu. Bet kokį maistą, paruoštą pagal šventraščių reikalavimus ir paaukotą Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, galima valgyti net ir tuo atveju, kai jis pagamintas labai seniai, nes jis yra transcendentinis. Jei norime, kad maistas būtų antiseptinis ir tinkamas valgyti, kad jis visiems patiktų, reikia jį paaukoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui.

Madrester må kun spises, hvis de indgår i et måltid, der først er blevet ofret til den Højeste Herre eller først er blevet spist af hellige personer, især den åndelige mester. Bortset fra dette betragtes madrester som værende i mørkets kvalitet, og de forøger risikoen for infektion og sygdom. Selv om den slags mad er velsmagende for personer i uvidenhedens kvalitet, bryder mennesker i godhedens kvalitet sig ikke om den og vil ikke engang røre ved den.

Den bedste mad er resterne af det, der er blevet ofret til Guddommens Højeste Personlighed. Herren erklærer i Bhagavad-gītā (9.26), at Han tager imod retter af grøntsager, mel og mælk, når de ofres med hengivenhed. Patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyam. Selvfølgelig er det mest kærlighed og hengivenhed, som Herren tager imod, men det bliver også nævnt, at prasāda skal tilberedes på en bestemt måde. Enhver form for mad, der er tilberedt efter skrifternes anvisninger og ofret til Guddommens Højeste Personlighed, kan spises, selv om den blev lavet for længe, længe siden, for den slags mad er transcendental. For at gøre maden antiseptisk, spiselig og velsmagende for alle, bør man derfor først ofre den til Guddommens Højeste Personlighed.