TEXT 8

Tekstas

Tekst

asatyam apratiṣṭhaṁ te
jagad āhur anīśvaram
aparaspara-sambhūtaṁ
kim anyat kāma-haitukam

Synonyms

asatyam — nerealus; apratiṣṭham — be pagrindo; te — jie; jagat — kosminis pasaulis; āhuḥ — sako; anīśvaram — be valdovo; aparaspara — be priežasties; sambhūtam — atsiradęs; kim anyat — nėra kitos priežasties; kāma-haitukam — vien tik iš geismo.

asatyam — uvirkelig; apratiṣṭham — uden grundlag; te — de; jagat — den kosmiske manifestation; āhuḥ — siger; anīśvaram — uden hersker; aparaspara — uden årsag; sambhūtam — opstået; kim anyat — der findes ingen anden årsag; kāma-haitukam — dens eneste årsag er begær.

Translation

Jie sako, kad šis pasaulis – nerealus, kad jis neturi jokio pagrindo ir joks Dievas jo nevaldo. Jie sako, kad pasaulį pagimdė lytinis troškimas ir kad geismas – vienintelė šio pasaulio priežastis.

De siger, at denne verden er uvirkelig, uden noget grundlag og uden nogen Gud i kontrol. De hævder, at den er skabt af seksuelt begær og ingen anden årsag har end lyst.

Purport

KOMENTARAS: Demonai mano, kad pasaulis yra fantasmagorija. Nėra jokios priežasties, jokios pasekmės, jokio valdovo, jokio tikslo – viskas nerealu. Jie tvirtina, kad šis kosminis pasaulis apsireiškia atsitiktinai, kaip materijos pradmenų sąveikos rezultatas, ir netiki, kad pasaulį sukūrė Dievas tam tikram tikslui. Demonai turi savo teoriją: pasaulis atsirado pats savaime, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už jo slypi Dievas. Jie nemato skirtumo tarp dvasios ir materijos ir nepripažįsta Aukščiausiosios Dvasios. Viskas tėra materija, o kosmosas – tai tamsybės sankaupa. Anot jų, viskas – tuštuma, ir bet koks daiktas – tai mūsų netobulo patyrimo padarinys. Jie laiko savaime suprantama, jog bet kokia įvairovė yra neišmanymo požymis. Viskas yra tarsi sapnas. Miegodami susapnuojame visokiausių neegzistuojančių dalykų, o kai nubundame, matome, kad visa tai tik sapnas. Nors demonai sako, kad gyvenimas – sapnas, tačiau, kaip tyčia, iš to sapno moka puikiausiai išgauti kuo daugiau malonumų. Todėl užuot bandę įgyti žinių, jie tampa vis didesniais savo sapnų karalystės vergais. Jie daro tokią išvadą: kaip vaikas yra vyro ir moters lytinių santykių pasekmė, taip ir pasaulis atsirado nedalyvaujant jokiai dvasiai. Pasaulis jiems – tik materijos pradmenų junginys, davęs pradžią gyvosioms esybėms, todėl apie jokį sielos buvimą negali būti ir kalbos. Kaip daugelis gyvųjų būtybių be jokios priežasties atsiranda su prakaitu ar iš lavono, taip ir jungiantis materialiems kosminio pasaulio pradams atsirado visas gyvasis pasaulis. Todėl materiali gamta yra vienintelė šio pasaulio priežastis ir esą jokios kitos priežasties nėra. Demonai netiki Kṛṣṇos žodžiais, pasakytais „Bhagavad-gītoje“: mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ sūyate sa-carācaram. „Visas materialus pasaulis juda Mano nurodymu.“ Kitaip sakant, tobulų žinių apie pasaulio sukūrimą demonai neturi. Kiekvienas jų vadovaujasi savo teorija. Pasak demonų, visos šventraščių interpretacijos vienodai geros, mat jie netiki, kad yra vieninga ir autoritetinga šventraščių samprata.

FORKLARING: De dæmoniske personer slutter, at verden er et blændværk. Der er ingen årsag eller virkning, ingen hersker og intet formål. Alt er uvirkeligt. De hævder, at denne kosmiske manifestation opstår på grund af tilfældige materielle reaktioner og vekselvirkninger. De tror ikke på, at verden blev skabt af Gud i et bestemt øjemed. De har deres egen teori: Verden er blevet til ved egen kraft, og der er ingen grund til at tro, at der står en Gud bag den. For dem er der ingen forskel på ånd og materie, og de anerkender ikke den Højeste Ånd. Alt er blot materie, og hele kosmos antages at være en klump af uvidenhed. Ifølge dem er alting tomhed, og alt, der eksisterer, er blot en manifestation af vores uvidenhed. De tager det for givet, at enhver manifestation af mangfoldighed er udtryk for uvidenhed. Ligesom vi i en drøm skaber en masse ting, der i virkeligheden ikke eksisterer, vil vi opdage, når vi vågner, at alt blot er en drøm.

Men selv om dæmonerne hævder, at livet er en drøm, er de, når det kommer til stykket, meget dygtige til at nyde denne drøm. I stedet for at erhverve sig viden bliver de således mere og mere viklet ind i deres drømmeverden. De konkluderer, at ligesom et barn blot er resultat af sex mellem en mand og en kvinde, er denne verden født uden nogen sjæl. For dem er de levende væsener udelukkende en kombination af materie, og det kommer slet ikke på tale, at der skulle være en sjæl. Ligesom der kommer mange levende skabninger ud af sved eller fra en død krop uden nogen årsag, har hele den levende verden udviklet sig fra materielle kombinationer i den kosmiske manifestation. Derfor er den materielle natur årsagen til denne manifestation, og der er ingen anden årsag. De tror ikke på Kṛṣṇas ord i Bhagavad-gītā (9.10), når Han erklærer, mayādhyakṣeṇa prakṛtiḥ, sūyate sa-carācaram: “Hele den materielle verden bevæger sig under Min styring.” Der er med andre ord ingen perfekt viden om verdens skabelse blandt dæmonerne. Hver især har de deres egen teori. Ifølge dem kan den ene fortolkning af skrifterne være lige så god som den anden, for de tror ikke på nogen standardforståelse af skrifternes anvisninger.