TEXT 7
VERŠ 7
Tekstas
Verš
janā na vidur āsurāḥ
na śaucaṁ nāpi cācāro
na satyaṁ teṣu vidyate
janā na vidur āsurāḥ
na śaucaṁ nāpi cācāro
na satyaṁ teṣu vidyate
Synonyms
Synonyma
pravṛttim — kaip elgtis tinkamai; ca — taip pat; nivṛttim — kaip nesielgti netinkamai; ca — ir; janāḥ — žmonės; na — niekada; viduḥ — žino; āsurāḥ — demoniški; na — niekada; śaucam — švara; na — nei; api — taip pat; ca — ir; ācāraḥ — elgesys; na — niekada; satyam — tiesa; teṣu — juose; vidyate — yra.
pravṛttim — konať správne; ca — tiež; nivṛttim — konať nesprávne; ca — a; janāḥ — osoby; na — nikdy; viduḥ — vie; āsurāḥ — démonských vlastností; na — nikdy; śaucam — čistota; na — nikdy; api — tiež; ca — a; ācāraḥ — správanie; na — nikdy; satyam — pravda; teṣu — v nich; vidyate — je.
Translation
Překlad
Demonai nežino, kas dera daryti ir kas nedera. Jiems nebūdingi nei švara, nei tinkamas elgesys, nei teisingumas.
Démoni nevedia, ako majú konať a ako nie. Nepoznajú čistotu či správne chovanie a ani pravdy v nich niet.
Purport
Význam
KOMENTARAS: Kiekviena civilizuota žmonių visuomenė turi tam tikrus šventraščių taisyklių sąvadus, kuriais buvo vadovaujamasi nuo amžių. Ypač tai būdinga āryams – žmonėms, kurie laikosi Vedų priesakų ir garsėja kaip pažangiausios civilizacijos atstovai. Tuos, kurie nesilaiko šventraščių nurodymų, āryai laiko demonais. Todėl šis posmas sako, kad demonai nežino šventraščių taisyklių ir neturi nė mažiausio noro jų laikytis. Dauguma demonų nežino śastrų taisyklių, o jei kuris ir žino, tai jų nepaiso. Tokie žmonės neturi tikėjimo ir nenori elgtis taip, kaip nurodo Vedos. Demonai nepasižymi nei išorės, nei vidaus švara. Kūno švara reikia nuolatos rūpintis: maudytis, valyti dantis, skustis, keisti drabužius etc. O kalbant apie vidaus švarą, tai visados reikia atsiminti šventuosius Dievo vardus ir kartoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Demonai nemėgsta visų šių išorės bei vidaus švaros taisyklių ir jų nesilaiko.
V každej civilizovanej ľudskej spoločnosti jestvujú pravidlá a pokyny písiem, podľa ktorých sa ľudia odpradávna riadia. Tento zvyk pretrváva najmä medzi Āryami čiže tými, ktorí nasledujú vedsku civilizáciu, a ktorí sú známi ako najpokrokovejší civilizovaný národ. Tí, ktorí nenasledujú pokyny písiem, sa nazývajú démoni. Preto sa v tomto verši uvádza, že démoni nepoznajú príkazy písiem, a ani nemajú záujem nasledovať ich. Väčšina z nich vôbec nepozná písma, a aj keby ich poznali, nestáli by o ne. Démoni nemajú nijakú vieru a nie sú ochotní správať sa podľa vedskych pokynov. Nepoznajú čistotu — vonkajšiu ani vnútornú. Človek má byť veľmi prísny v udržiavaní čistoty tela, má sa denne kúpať, čistiť si zuby, holiť sa, meniť si odev apod. Čo sa týka vnútornej čistoty, musí neustále spomínať na sväté mená Boha a spievať Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare / Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Démoni sa podľa týchto pravidiel vnútornej a vonkajšej čistoty nesprávajú.
O kas dėl elgesio, tai yra daug jį reguliuojančių taisyklių. Jos pateikiamos, pavyzdžiui, „Manu-saṁhitoje“ – žmonijos įstatymų kodekse. „Manu- saṁhitos“ indai laikosi iki šiol. Iš šios knygos paimtas paveldėjimo įstatymas ir kitos teisinės normos. „Manu-saṁhitoje“ aiškiai pasakyta, kad moteriai negalima duoti laisvės. Tai nereiškia, kad su ja reikia elgtis kaip su verge – tiesiog moteris yra lyg vaikas. Vaikams nesuteikiama visa laisvė, tačiau tai nereiškia, kad jie vergai. Šiais laikais demonai šių paliepimų nepaiso. Jie mano, kad moterys turi būti tokios pat laisvos, kaip ir vyrai. Tačiau toks požiūris nė kiek nepagerino pasaulio socialinės padėties. Iš tikrųjų, moterį reikia globoti visuose gyvenimo etapuose. Vaikystėje ja turi rūpintis tėvas, jaunystėje – vyras, o senatvėje – suaugę sūnūs. Tokios, pasak „Manu-saṁhitos“, teisingos visuomeninio elgesio normos. Tačiau šiuolaikinis švietimas dirbtinai sukūrė naują „išdidžios“ moters įvaizdį, todėl santuoka žmonių visuomenėje iš esmės teliko fikcija. O ir moterų moralė ne itin aukšta. Taigi demonai nepripažįsta jokių visuomenei naudingų pamokymų. Jie nesiremia didžiųjų išminčių patirtimi bei jų pateiktomis taisyklėmis, todėl demoniškos visuomenės padėtis labai apgailėtina.
V Manu-saṁhite, zákonníku ľudského rodu, je veľa zásad a príkazov, ktoré usmerňujú konanie a správanie sa ľudí. Sú tam popísané zákony o dedičstve a iné zákony, ktorými sa hindovia riadia ešte aj dnes. V Manu-saṁhite sa výslovne hovorí, že žene by nemala byť daná sloboda. To samozrejme neznamená, že by mali byť väznené ako otroci, ale je to tak preto, že so ženami je to ako s deťmi. Malým deťom by sme nemali dovoliť, aby si robili, čo chcú, ale to neznamená, že sa s nimi zaobchádza ako s otrokmi. Démoni však ignorujú tieto prikázania a tvrdia, že žena má mať rovnakú slobodu ako muž. To však nezlepšilo sociálne pomery vo svete. Žena by mala byť v skutočnosti chránená v každom období svojho života. V detstve má byť chránená otcom, v mladosti svojím mužom a v starobe svojimi dospelými synmi. To je správne spoločenské chovanie podľa Manu-saṁhity. Moderná výchova však umelo vyvolala zveličenú predstavu o živote žien, a preto je manželstvo v súčasnej dobe iba bežnou formalitou. Ani morálka žien nie je najlepšia. Démoni sa teda neriadia pokynmi, ktoré sú prospešné pre celú spoločnosť, a keďže sa nechcú poučiť zo skúseností veľkých mudrcov a nasledovať ich pokyny a ustanovenia, ich sociálna úroveň je úbohá.