TEXT 7

Tekstas

Tekst

pravṛttiṁ ca nivṛttiṁ ca
janā na vidur āsurāḥ
na śaucaṁ nāpi cācāro
na satyaṁ teṣu vidyate

Synonyms

pravṛttim — kaip elgtis tinkamai; ca — taip pat; nivṛttim — kaip nesielgti netinkamai; ca — ir; janāḥ — žmonės; na — niekada; viduḥ — žino; āsurāḥ — demoniški; na — niekada; śaucam — švara; na — nei; api — taip pat; ca — ir; ācāraḥ — elgesys; na — niekada; satyam — tiesa; teṣu — juose; vidyate — yra.

pravṛttim — õieti toimides; ca — samuti; nivṛttim — mitte toimides valesti; ca — ja; janāḥ — inimesed; na — mitte kunagi; viduḥ — teavad; āsurāḥ — deemonlike omadustega; na — mitte kunagi; śaucam — puhtus; na — ega; api — samuti; ca — ja; ācāraḥ — käitumine; na — mitte kunagi; satyam — tõde; teṣu — nendes; vidyate — on.

Translation

Demonai nežino, kas dera daryti ir kas nedera. Jiems nebūdingi nei švara, nei tinkamas elgesys, nei teisingumas.

Deemonlike omadustega inimesed ei tea, mida teha ja mida mitte. Nendes ei leidu ei puhtust, õiget käitumist ega tõearmastust.

Purport

KOMENTARAS: Kiekviena civilizuota žmonių visuomenė turi tam tikrus šventraščių taisyklių sąvadus, kuriais buvo vadovaujamasi nuo amžių. Ypač tai būdinga āryams – žmonėms, kurie laikosi Vedų priesakų ir garsėja kaip pažangiausios civilizacijos atstovai. Tuos, kurie nesilaiko šventraščių nurodymų, āryai laiko demonais. Todėl šis posmas sako, kad demonai nežino šventraščių taisyklių ir neturi nė mažiausio noro jų laikytis. Dauguma demonų nežino śastrų taisyklių, o jei kuris ir žino, tai jų nepaiso. Tokie žmonės neturi tikėjimo ir nenori elgtis taip, kaip nurodo Vedos. Demonai nepasižymi nei išorės, nei vidaus švara. Kūno švara reikia nuolatos rūpintis: maudytis, valyti dantis, skustis, keisti drabužius etc. O kalbant apie vidaus švarą, tai visados reikia atsiminti šventuosius Dievo vardus ir kartoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Demonai nemėgsta visų šių išorės bei vidaus švaros taisyklių ir jų nesilaiko.

Igas tsiviliseeritud ühiskonnas kehtivad teatud pühakirjade põhjal kehtestatud reeglid, mida on järgitud juba aegade algusest peale. Eriti aarialaste hulgas, s.t. nende hulgas, kes võtavad omaks vedaliku tsivilisatsiooni ning keda tuntakse kui kõige kõrgemalt arenenud tsiviliseeritud inimesi, peetakse pühakirjades antud ettekirjutuste järgimisest loobujaid deemoniteks. Seepärast öeldakse siin, et deemonid ei tunne pühakirjade seadusi ega oma ka kalduvust neid järgida. Enamik neist ei teagi neid seadusi, kuid isegi need, kes neid seadusi teavad, ei soovi neid järgida. Neil puudub usk ning nad ei oma soovi toimida vedalike juhenduste kohaselt. Deemonid pole ka kunagi puhtad, ei väliselt ega sisemiselt. Inimene peaks oma keha puhtuse eest alati hoolt kandma, pestes ennast, pestes hambaid, ajades habet, vahetades riideid jne. Mis puutub aga sisemisse puhtusse, siis peaks inimene alati meeles pidama Jumala pühasid nimesid ja kordama Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Deemonitele need välise ja sisemise puhtuse hoidmise reeglid ei meeldi ning nad ei järgi neid.

O kas dėl elgesio, tai yra daug jį reguliuojančių taisyklių. Jos pateikiamos, pavyzdžiui, „Manu-saṁhitoje“ – žmonijos įstatymų kodekse. „Manu- saṁhitos“ indai laikosi iki šiol. Iš šios knygos paimtas paveldėjimo įstatymas ir kitos teisinės normos. „Manu-saṁhitoje“ aiškiai pasakyta, kad moteriai negalima duoti laisvės. Tai nereiškia, kad su ja reikia elgtis kaip su verge – tiesiog moteris yra lyg vaikas. Vaikams nesuteikiama visa laisvė, tačiau tai nereiškia, kad jie vergai. Šiais laikais demonai šių paliepimų nepaiso. Jie mano, kad moterys turi būti tokios pat laisvos, kaip ir vyrai. Tačiau toks požiūris nė kiek nepagerino pasaulio socialinės padėties. Iš tikrųjų, moterį reikia globoti visuose gyvenimo etapuose. Vaikystėje ja turi rūpintis tėvas, jaunystėje – vyras, o senatvėje – suaugę sūnūs. Tokios, pasak „Manu-saṁhitos“, teisingos visuomeninio elgesio normos. Tačiau šiuolaikinis švietimas dirbtinai sukūrė naują „išdidžios“ moters įvaizdį, todėl santuoka žmonių visuomenėje iš esmės teliko fikcija. O ir moterų moralė ne itin aukšta. Taigi demonai nepripažįsta jokių visuomenei naudingų pamokymų. Jie nesiremia didžiųjų išminčių patirtimi bei jų pateiktomis taisyklėmis, todėl demoniškos visuomenės padėtis labai apgailėtina.

Mis puutub käitumisse, siis inimese käitumise jaoks on palju reegleid, näiteks need, mis on kirja pandud näiteks „Manu-saṁhitās", inimkonna seaduste raamatus. Isegi tänapäeval järgivad hindud „Manu-saṁhitā" ettekirjutusi. Sellest raamatust on tuletatud ka pärimisseadus ja mitmed teised seadused. „Manu-saṁhitās" öeldakse selgelt, et naisele ei tohi vabadust anda. See ei tähenda, et naisi tuleb orja staatuses hoida, kuid neid tuleb kohelda kui lapsi. Lastele ei anta vabadust teha, mida nad tahavad, kuid see ei tähenda, et nad elaksid nagu orjad. Deemonid on sellised juhendused unustanud ning arvavad, et naised peaksid omama samavõrd vabadust kui mehed. Ometigi pole see aga maailma ühiskondlikku olukorda parandanud. Tegelikult tuleb naisi igal elu sammul kaitsta. Lapseeas peab teda kaitsma tema isa, nooruses abikaasa ning vanaduses tema täiskasvanud pojad. Selline on „Manu-saṁhitā" kohaselt õige ühiskondlik etikett. Kaasaja haridussüsteemis on aga välja mõeldud ülespuhutud teooria naiste vabadusest ning seepärast on abielu praktiliselt kaotanud oma tähenduse. Samuti pole naiste moraalsed väärtused tänapäeval kuigi kõrged. Deemonid ei tunnista mingeid ühsikonnale kasutoovaid ettekirjutusi ning kuna nad ei järgi suurte tarkade kogemust ega ka nende poolt kehtestatud reegleid on deemonlike inimeste ühiskondlik olukord on äärmiselt haletsusväärne.