TEXT 24

Tekstas

Tekst

tasmāc chāstraṁ pramāṇaṁ te
kāryākārya-vyavasthitau
jñātvā śāstra-vidhānoktaṁ
karma kartum ihārhasi

Synonyms

tasmāt — todėl; śāstram — šventraščių; pramāṇam — liudijimai; te — tavo; kārya — pareigą; akārya — ir uždraustą veiklą; vyavasthitau — skirti; jñātvā — žinodamas; śāstra — šventraščių; vidhāna — taisykles; uktam — paskelbtas; karma — darbą; kartum — atlikti; iha — šiame pasaulyje; arhasi — tu turi.

tasmāt — seepärast; śāstram — pühakirjade; pramāṇam — tõendust; te — sinu; kārya — kohus; akārya — ja keelatud tegevused; vyavasthitau — kindlaks tehes; jñātvā — teades; śāstra — pühakirjade; vidhāna — regulatsioonid; uktam — nagu kuulutatud; karma — töö; kartum — tegema; iha — selles maailmas; arhasi — sa peaksid.

Translation

Todėl iš šventraščių žmogus privalo sužinoti, kas sudaro jo pareigą, ir kas nėra jo pareiga. Išmanydamas šventraščių taisykles, jis turi elgtis taip, kad galiausiai pasiektų tobulumą.

Seepärast peab inimene pühakirjade ettekirjutuste põhjal mõistma, mis on tema kohus ja mis mitte. Teades neid reegleid, peaks inimene sellisel moel tegutsema, et ta võiks järk-järgult tõusta.

Purport

KOMENTARAS: Penkioliktame skyriuje tvirtinama, kad visos Vedų taisyklės – tai priemonė pažinti Kṛṣṇą. Jei žmogus iš „Bhagavad-gītos“ suvokia Kṛṣṇą ir su pasiaukojimu tarnaudamas pasiekia Kṛṣṇos sąmonę, tai reiškia, kad jis pasiekė aukščiausią žinojimą, kurį perteikia Vedų raštai. Viešpats Caitanya Mahāprabhu gerokai palengvino tą procesą. Jis teprašė žmonių giedoti: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, pasiaukojamai tarnauti Viešpačiui ir valgyti Dievybei paaukoto maisto likučius. Tą, kuris tiesiogiai atlieka visus šiuos pasiaukojimo tarnystės veiksmus, reikia laikyti išstudijavusiu visus Vedų raštus. Jis jau padarė teisingas išvadas. Žinoma, paprasti žmonės, neįsisąmoninę Kṛṣṇos ir neatsidėję pasiaukojimo tarnystei, ką daryti ir ko nedaryti turėtų spręsti vadovaudamiesi Vedų priesakais. Reikia vykdyti šiuos nurodymus nepriešgyniaujant – tai vadinama śāstrų, t.y. šventraščių, principų laikymusi. Śāstros neturi keturių svarbiausių sąlygotai sielai būdingų trūkumų: netobulų juslių, polinkių apgaudinėti, neišvengiamai klysti, ir neišvengiamai pasiduoti iliuzijai. Šie keturi svarbiausi sąlygoto gyvenimo trūkumai atima iš žmogaus teisę nustatinėti taisykles. Todėl visi didieji išminčiai, acāryos ir didžiosios sielos be jokių pataisymų pripažįsta śāstrų nurodytas taisykles, nes śāstros yra aukščiau minėtų trūkumų.

Nagu öeldud viieteistkümnendas peatükis, on kõik „Vedade" reeglid mõeldud Kṛṣṇa tundma õppimiseks. Kui inimene mõistab Kṛṣṇat „Bhagavad- gītāst" ning tõuseb Kṛṣṇa teadvusse, rakendades end pühendunud teenimisse, on ta jõudnud vedalike teadmiste kõrgeima täiuslikkuseni. Jumal Caitanya Mahāprabhu tegi selle protsessi väga lihtsaks. Ta palus inimestel lihtsalt korrata Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare, teenida pühendunult Jumalat ning süüa jumalusele pakutud toidu jäänuseid. Inimest, kes on otseselt hõivatud kõikide Jumala pühendunud teenimise meetoditega, tuleb pidada kogu vedakirjandust tundvaks. Ta on jõudnud täiuslike lõppjäreldusteni. Tavalised inimesed, kes ei viibi Kṛṣṇa teadvuses ega teeni pühendunult Jumalat, peaksid otsustama, mida teha ja mida mitte teha „Vedade" korralduste kohaselt. Inimene peaks järgima neid vastu vaidlemata. Seda nimetatakse pühakirja ehk śāstra printsiipide järgimiseks. Śāstra on vaba neljast põhilisest puudujäägist, mis on omased tingimustest sõltuvale hingele: ebatäiuslikud meeled, kalduvus petta, eksimine ning illusiooni sattumine. Nende nelja tingimustest sõltuva hinge põhilise puudujäägi tõttu ei ole ükski inimene pädev kehtestama reegleid. Kuna aga śāstrad on vabad nendest neljast puudujäägist, tunnistavad kõik suured targad, ācāryad ja suured hinged śāstrate ettekirjutusi, tegemata neisse mingeid muudatusi.

Indijoje daug grupių siekia dvasinio pažinimo, jos dažniausiai skiriamos į dvi kryptis: impersonalistinę ir personalistinę. Tačiau ir vienos, ir kitos krypties atstovai gyvena vadovaudamiesi Vedų principais. Nesilaikant šventraščių nustatytų principų, tobulumo pakopa nepasiekiama. Todėl laimingas yra tas, kuris iš tikrųjų suvokia śāstrų prasmę.

Indias on palju vaimse mõistmise poole püüdlevaid gruppe, keda üldjoontes võib jagada kahte kategooriasse: personalistid ja impersonalistid. Kõik nad aga elavad oma elu vastavalt „Vedade" printsiipidele. Järgimata pühakirjade printsiipe, pole võimalik jõuda täiuslikkuseni. Seepärast võib pidada inimest, kes mõistab śāstrate tähendust, väga õnnelikuks.

Visų žmonių visuomenės patiriamų nuopuolių priežastis – atitolimas nuo principų, kurie padeda pažinti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Tai ir yra didžiausia žmogaus nuodėmė. Todėl materiali Aukščiausiojo Dievo Asmens energija, māyā, visą laiką verčia mus kentėti trijų rūšių kančias. Materialią energiją sudaro trys materialios gamtos guṇos. Kad atsivertų kelias į Aukščiausiojo Viešpaties pažinimą, reikia pasiekti bent dorybės guṇą. Šios guṇos nepasiekę, liekame aistros ir neišmanymo valdžioje, o aistra ir neišmanymas – demoniško gyvenimo priežastis. Tie, kuriuos valdo aistros ir neišmanymo guṇos, išjuokia šventraščius, šventuosius ir teisingą Aukščiausiojo Dievo Asmens pažinimą. Jie nepaklūsta dvasinio mokytojo nurodymams ir nepaiso šventraščių regulų. Net ir išgirdę apie pasiaukojimo tarnystės didingumą, jie išlieka abejingi jai. Tokie žmonės susikuria savus tobulėjimo būdus. Štai keletas žmonių visuomenės trūkumų, kurie veda ją į demoniško gyvenimo būklę. Tačiau jei žmogus paklūsta tikram bona fide dvasiniam mokytojui, sugebančiam vesti tobulėjimo keliu aukščiausio tikslo link, jo gyvenimas bus sėkmingas.

Kõikide inimühiskonnas aset leidvate langemiste põhjuseks on keeldumine tunnistamast neid põhimõtteid, mille abil inimene võib jõuda Jumala Kõrgeima Isiksuse mõistmiseni. See on inimelu suurim solvang. Seepärast heidab māyā ehk Jumala Kõrgeima Isiksuse materiaalne energia pidevalt meie teele kolme liiki kannatusi. Selle materiaalse energia moodustavad materiaalse looduse kolm guṇat. Inimene peab tõusma vähemalt vooruse guṇasse, enne kui talle avaneb tee Kõigekõrgema Jumala mõistmisele. Tõusmata vooruse guṇa tasandile, püsib inimene kire ja teadmatuse guṇa mõju all, mis põhjustavad aga deemonlikku elu. Kire ja teadmatuse guṇa mõju all viibivad inimesed pilkavad pühakirju, pühasid inimesi ning Jumala Kõrgeima Isiksuse õiget mõistmist. Nad eiravad vaimse õpetaja juhendusi ega hooli pühakirjades antud korraldustest. Ehkki nad kuulevad pühendunud teenimise ülevusest, ei köida see neid. Nad leiutavad oma teid kõrgemale tõusmiseks. Sellised on mõningad inimühiskonna puudused, mis juhivad seda deemonliku elu poole. Kui inimene suudab aga järgida tõelise, autoriteetse vaimse õpetaja juhendusi, kes suunab teda kõrgemale tasandile, siis muutub tema elu edukaks.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti šešioliktąjį „Śrīmad Bhagavad-gītos“ skyrių, pavadintą „Dieviškos ir demoniškos prigimtys“.

Selliselt lõpevad Bhaktivedanta selgitused „Śrīmad Bhagavad-gītā" kuueteistkümnendale peatükile, mis käsitlesid jumalikke ja deemonlikke omadusi.