Skip to main content

TEXT 23

TEXT 23

Tekstas

Verš

yaḥ śāstra-vidhim utsṛjya
vartate kāma-kārataḥ
na sa siddhim avāpnoti
na sukhaṁ na parāṁ gatim
yaḥ śāstra-vidhim utsṛjya
vartate kāma-kārataḥ
na sa siddhim avāpnoti
na sukhaṁ na parāṁ gatim

Synonyms

Synonyma

yaḥ — tas, kuris; śāstra-vidhim — šventraščių nurodymus; utsṛjya — atmesdamas; vartate — lieka; kāma-kārataḥ — veikti iš geismo pagal savo užgaidas; na — niekada; saḥ — jis; siddhim — tobulumą; avāpnoti — pasiekia; na — niekada; sukham — laimę; na — niekada; parām — aukščiausią; gatim — tobulybės pakopą.

yaḥ — každý, kdo; śāstra-vidhim — příkazy písem; utsṛjya — dávající stranou; vartate — zůstává; kāma-kārataḥ — jednající náladově na základě chtíče; na — nikdy; saḥ — on; siddhim — dokonalost; avāpnoti — dosáhne; na — nikdy; sukham — štěstí; na — nikdy; parām — nejvyšší; gatim — úroveň dokonalosti.

Translation

Překlad

Kas atmeta šventraščių nurodymus ir elgiasi vadovaudamasis savo užgaidomis, tas nepasiekia nei tobulumo, nei laimės, nei aukščiausio tikslo.

Ten, kdo se nestará o příkazy písem a jedná podle vlastního rozmaru, nedosáhne ani dokonalosti, ani štěstí, ani nejvyššího cíle.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Kaip jau buvo minėta, skirtingų kastų ir gyvenimo skyrių žmonėms śāstrų nurodymai – śāstra-vidhi – nevienodi. Šventraščių taisyklių turi laikytis kiekvienas žmogus, o jų nesilaikantis ir pataikaujantis savo užgaidoms, paklūstantis geismui, godumui ir troškimams, niekada nepasieks gyvenimo tobulumo. Kitaip sakant, žmogus, kuris teoriškai susipažinęs su šventraščių teiginiais, tačiau gyvenime jais nesivadovauja, laikomas žemiausiu iš žmonių. Žmogaus gyvybės formoje gyvoji esybė turi sveikai protauti ir laikytis regulų, padedančių pasikelti į aukščiausią būties lygmenį, nes kitaip ji pasmerkia save nuopuoliui. Tačiau jei žmogus, laikydamasis regulų bei moralės principų, Aukščiausiojo Viešpaties pažinimo pakopos taip ir nepasiekia, visos jo žinios praranda bet kokią vertę. Jei jis pripažįsta egzistuojant Dievą, tačiau Jam netarnauja, jo pastangos taip pat nieko vertos. Taigi būtina palaipsniui siekti Kṛṣṇos sąmonės ir pasiaukojimo tarnystės lygio, nes kitaip pasiekti aukščiausią tobulumą yra neįmanoma.

Jak bylo uvedeno, pokyny śāster (śāstra-vidhi) jsou dány různým třídám a řádům společnosti. Každý se jimi má řídit. Když to někdo nedělá a jedná náladově, jak odpovídá jeho chtíči, chamtivosti a touze, nebude nikdy v životě dokonalý. Jinými slovy — člověk může všechny tyto věci teoreticky znát, ale pokud je nepřenese do svého života, je nejníže stojící z lidí. Od živé bytosti obdařené lidským tělem se očekává, že projeví dostatek rozumu a bude dodržovat usměrnění určená k povznesení života na nejvyšší úroveň. Pokud je ovšem nedodržuje, způsobuje si tím svůj pád. Avšak dokonce i když následuje usměrňující pravidla a morální zásady, je veškeré její poznání bezcenné, jestliže nakonec nepozná Nejvyššího Pána. A dokonce i když uznává existenci Boha, budou její snahy marné, pokud Mu nezačne sloužit. Proto by se měla postupně pozvednout na úroveň vědomí Kṛṣṇy a oddané služby — jedině tehdy může dosáhnout nejvyšší dokonalosti.

Labai svarbus yra posmo žodis kāma-kārataḥ. Žmogų, kuris sąmoningai pažeidinėja taisykles, valdo geismas. Jis žino, kad poelgis neleistinas, tačiau jį atlieka. Tai reiškia veikti tenkinant savo užgaidas. Jis žino, ką reikėtų daryti, bet to nedaro. Tai savivaliavimas. Tokio žmogaus laukia Aukščiausiojo Viešpaties bausmė. Jis negali pasiekti tobulumo – žmogaus gyvenimo tikslo. Žmogaus gyvenimas visų pirma skirtas apvalyti būtį, tačiau kas nesilaiko śāstrų taisyklių, tas neapsivalys ir nepasieks tikros laimės būvio.

Velice důležité je slovo kāma-kārataḥ. Ten, kdo vědomě porušuje pravidla, jedná pod vlivem chtíče. Dobře ví, že něco je zakázáno, a přece to dělá. To je náladové jednání. Ví, že určitou věc je třeba udělat, ale přesto ji neudělá. Proto se o něm říká, že jedná z rozmaru. Takovým osobám je předurčeno, že je Nejvyšší Pán odsoudí. Nemohou dosáhnout dokonalosti, které by v lidském těle dosáhnout měly. Lidský život je zvláště určen k tomu, aby se živá bytost očistila, a ten, kdo nedodržuje usměrňující pravidla, se nemůže ani očistit, ani dosáhnout skutečného štěstí.