TEXT 18

Tekstas

Text

ahaṅkāraṁ balaṁ darpaṁ
kāmaṁ krodhaṁ ca saṁśritāḥ
mām ātma-para-deheṣu
pradviṣanto ’bhyasūyakāḥ

Synonyms

ahaṅkāram — klaidingos savimonės; balam — jėgos; darpam — pasipūtimu; kāmam — geismo; krodham — pykčio; ca — taip pat; saṁśritāḥ — radę prieglobstį; mām — Mane; ātma — savo; para — ir kitų; deheṣu — kūnuose; pradviṣantaḥ — piktžodžiaujantys prieš; abhyasūyakāḥ — pavydūs.

ahaṅkāram — false ego; balam — strength; darpam — pride; kāmam — lust; krodham — anger; ca — also; saṁśritāḥ — having taken shelter of; mām — Me; ātma — in their own; para — and in other; deheṣu — bodies; pradviṣantaḥ — blaspheming; abhyasūyakāḥ — envious.

Translation

Suklaidinti klaidingos savimonės, jėgos, pasipūtimo, geismo ir pykčio, demonai užsiplieskia pavydu Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris glūdi ir jų pačių, ir kitų kūnuose, piktžodžiauja prieš tikrąją religiją.

Bewildered by false ego, strength, pride, lust and anger, the demons become envious of the Supreme Personality of Godhead, who is situated in their own bodies and in the bodies of others, and blaspheme against the real religion.

Purport

KOMENTARAS: Demoniškas žmogus visada nusiteikęs prieš Dievo viršenybę, nenori tikėti šventraščiais. Ir šventraščiai, ir pats Aukščiausiojo Dievo Asmens buvimas kelia jam pavydą, o to pavydo priežastis – „prestižas“, turtai ir jėga. Demonas nežino, kad šis gyvenimas – tai pasirengimas kitam, todėl kenkia ir kitiems, ir net pats sau. Jis prievartauja ir kitus, ir savo kūną. Jam nė motais aukščiausia Dievo Asmens valdžia, nes jis neturi žinių. Iš pavydo šventraščiams ir Aukščiausiajam Dievo Asmeniui jis pateikia melagingus argumentus, neigiančius Dievo buvimą, ir atmeta šventraščių autoritetą. Jis laiko save nepriklausomu ir lemiančiu kiekvieną savo poelgį. Demonas įsitikinęs, kad niekas negali lygintis su juo jėga, valdžia ir turtais, todėl mano, kad gali elgtis kaip užsigeidžia, ir niekas jo nesustabdys. O jei atsiranda priešas, galintis sukliudyti jam siekti vis didesnių juslinių malonumų, jis kuria planus, kaip jį pražudyti panaudojant savo jėgą.

A demoniac person, being always against God’s supremacy, does not like to believe in the scriptures. He is envious of both the scriptures and the existence of the Supreme Personality of Godhead. This is caused by his so-called prestige and his accumulation of wealth and strength. He does not know that the present life is a preparation for the next life. Not knowing this, he is actually envious of his own self, as well as of others. He commits violence on other bodies and on his own. He does not care for the supreme control of the Personality of Godhead, because he has no knowledge. Being envious of the scriptures and the Supreme Personality of Godhead, he puts forward false arguments against the existence of God and denies the scriptural authority. He thinks himself independent and powerful in every action. He thinks that since no one can equal him in strength, power or wealth, he can act in any way and no one can stop him. If he has an enemy who might check the advancement of his sensual activities, he makes plans to cut him down by his own power.