TEXTS 3-4

Tekstas

Tekst

na rūpam asyeha tathopalabhyate
nānto na cādir na ca sampratiṣṭhā
aśvattham enaṁ su-virūḍha-mūlam
asaṅga-śastreṇa dṛḍhena chittvā

tataḥ padaṁ tat parimārgitavyaṁ
yasmin gatā na nivartanti bhūyaḥ
tam eva cādyaṁ puruṣaṁ prapadye
yataḥ pravṛttiḥ prasṛtā purāṇī

Synonyms

na — ne; rūpam — forma; asya — šio medžio; iha — šiame pasaulyje; tathā — taip pat; upalabhyate — gali būti suvokta; na — niekada; antaḥ — pabaiga; na — niekada; ca — taip pat; ādiḥ — pradžia; na — niekada; ca — taip pat; sampratiṣṭhā — pagrindas; aśvattham — banjano medį; enam — šį; su- virūḍha — stipriai; mūlam — įsišaknijusį; asaṅga-śastreṇa — atsižadėjimo ginklu; dṛḍhena — tvirtu; chittvā — nukirtus; tataḥ — paskui; padam — padėtį; tat — tą; parimārgitavyam — reikia surasti; yasmin — kur; gatāḥ — nuėjus; na — niekada; nivartanti — grįžtama atgal; bhūyaḥ — vėl; tam — Jam; eva — tikrai; ca — taip pat; ādyam — pirminiam; puruṣam — Dievo Asmeniui; prapadye — turi atsiduoti; yataḥ — iš kurio; pravṛttiḥ — pradžia; prasṛtā — išsiplėtė; purāṇī — labai senai.

na — ei; rūpam — kuju; asya — selle puu; iha — selles maailmas; tathā — samuti; upalabhyate — on võimalik tajuda; na — mitte kunagi; antaḥ — lõpp; na — mitte kunagi; ca — samuti; ādiḥ — algus; na — mitte kunagi; ca — samuti; sampratiṣṭhā — alus; aśvattham — bengali viigipuu; enam — see; su-virūḍha — tugevalt; mūlam — juurdunud; asaṅga-śastreṇa — loobumuse relvaga; dṛḍhena — tugeva; chittvā — lõigates; tataḥ — seejärel; padam — olukorda; tat — see; parimārgitavyam — tuleb üles otsida; yasmin — kuhu; gatāḥ — minnes; na — mitte kunagi; nivartanti — nad tulevad tagasi; bhūyaḥ — taas; tam — Temale; eva — kindlasti; ca — samuti; ādyam — algsele; puruṣam — Jumala Isiksusele; prapadye — alistuma; yataḥ — kellest; pravṛttiḥ — algus; prasṛtā — laienenud; purāṇī — väga vana.

Translation

Tikrosios šio medžio formos materialiame pasaulyje patirti neįmanoma. Niekas nesupranta, kur jis baigiasi ir kur prasideda, ir kur yra jo pagrindas. Tačiau reikia ryžtingai, atsižadėjimo ginklu nukirsti šį giliai įsišaknijusį medį, o po to surasti tą vietą, į kurią patekus niekada negrįžtama, ir ten atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui – tam, iš kurio viskas kilo ir iš kurio visa kas plinta nuo neatmenamų laikų.

Selles maailmas pole selle puu tegelikku kuju võimalik tajuda. Keegi ei suuda mõista, kus see lõpeb, kust algab, või kus on selle alus. Kuid see tugevalt juurdunud puu tuleb loobumuste relva abil täie sihikindlusega maha raiuda. Seejärel peab otsija leidma paiga, milleni jõudes pole vaja kunagi tagasi pöörduda, ning alistuma seal Jumala Kõrgeimale Isiksusele, kellest kõik on alguse saanud ning hargnenud mäletamatutest aegadest alates.

Purport

KOMENTARAS: Čia aiškiai nurodyta, kad materialiame pasaulyje neįmanoma suprasti, kaip iš tikrųjų atrodo tas banjano medis. Jo šaknys yra viršuje. Vadinasi, tikrasis medis keroja priešingame gale. Susipainiojęs materialaus medžio šakų tankmėje, žmogus nemato, kaip plačiai jis išsišakojęs ir iš kur auga. Vis dėlto reikia rasti pirminę priežastį: „Aš esu savo tėvo sūnus, o mano tėvas ano žmogaus sūnus etc.“ Taip besiaiškinant, prieinama iki Brahmos, kurį sukūrė Garbhodakaśāyī Viṣṇu. Kai tokiu būdu prieinamas Aukščiausiasis Dievo Asmuo, ieškojimai baigiasi. Ieškoti materialųjį pasaulį simbolizuojančio medžio pradžios, Aukščiausiojo Dievo Asmens, reikia bendraujant su tais, kurie Jį pažino. Pažinimo procese žmogus palengva atsižada šio netikro realybės atspindžio, o ilgainiui ir visiškai nutraukia visus ryšius su juo ir atsiduria tikrajame medyje.

Siin öeldakse selgelt, et selles maailmas pole selle viigipuu tegelikku kuju võimalik mõista. Kuna selle puu juured kasvavad ülespoole, algab tegelik puu teiselt poolt. Kuna me oleme seotud selle puu materiaalsete ekspansioonidega, ei suuda me näha, kui kaugele see puu ulatub või kus on selle algus. Sellegipoolest peame me leidma selle puu kasvamise algse põhjuse. „Mina olen oma isa poeg, minu isa on sellise ja sellise isiku poeg, jne." Sedasi otsides jõuame me esmalt välja Brahmāni, kes on sündinud Garbhodakaśāyī Viṣṇust, ning oma otsingu lõpptulemusena jõuame Jumala Kõrgeima Isiksuseni. Inimene peab leidma selle puu alge, Jumala Kõrgeima Isiksuse, suheldes inimestega, kes omavad teadmisi sellest Jumala Kõrgeimast Isiksusest. Mõistes Jumala Kõrgeimat Isiksust, vabaneb inimene aegamööda kiindumusest selle tegelikkuse võltsi peegelduse vastu ning suudab teadmiste abil läbi lõigata oma seosed selle puuga. Sedasi jõuab ta tõelise puu juurde.

Šiuo atveju labai svarbus žodis asaṅga, nes polinkis tenkinti savo jusles ir viešpatauti materialioje gamtoje yra labai stiprus. Todėl reikia mokytis atsižadėti aptariant dvasinio mokslo, pagrįsto autoritetingais šventraščiais, klausimus ir klausytis, ką sako išties išmanantys. Dvasinių temų aptarimai bhaktų draugijoje leis prisiartinti prie Aukščiausiojo Dievo Asmens. Priartėjus prie Jo, pirmiausia reikia atsiduoti. Posme kalbama apie tą šalį, kur patekęs žmogus niekad nebegrįžta atgal, prie netikro, atspindėto medžio. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Kṛṣṇa – pirmoji šaknis, iš kurios viskas išaugo. Kad pelnytume Dievo Asmens malonę, tereikia Jam atsiduoti, o tai galima padaryti atliekant pasiaukojimo tarnystę: klausantis apie Viešpatį, kartojant Jo vardą etc. Jis yra materialaus pasaulio atsiradimo priežastis. Tai jau aiškino Pats Viešpats. Ahaṁ sarvasya prabhavaḥ: „Aš esu visa ko pradžia.“ Taigi tam, kad išsigautume iš materialų gyvenimą simbolizuojančio banjano medžio tankynės, reikia atsiduoti Kṛṣṇai. Atsiduodamas Kṛṣṇai žmogus tuo pat metu savaime atsižada šio materialaus pasaulio.

Sõna asaṅga on antud värsis väga oluline, sest kiindumus meelelistesse naudingutesse ning materiaalse looduse üle valitsemisse on väga tugev. Seepärast peab inimene õppima elama loobumuslikku elu, arutledes autoriteetsetele pühakirjadele tuginedes vaimse teaduse teemadel ning kuulates vaimsest teadusest inimestelt, kes omavad tõepoolest teadmisi. Sellise arutluse tulemusena, pühendunute seltskonnas, jõuab inimene Jumala Kõrgeima Isiksuse juurde. Esimene, mida tuleb teha, on Talle alistuda. Siinkohal antakse kirjeldus paigast, kuhu jõudes ei pöörduta enam kunagi tagasi selle puu võltsi peegelduse juurde. Jumala Kõrgeim Isiksus, Kṛṣṇa, on algne juur, millest kõik on kasvanud. Et saavutada selle Jumala Isiksuse soosing, tuleb meil vaid Temale alistuda ning see on võimalik pühendunud teenimise näol – kuulates Jumalast, lauldes Talle ülistust jne. Tema on selle materiaalse maailma hargnemise algne põhjus. Jumal on seda juba Ise selgitanud: ahaṁ sarvasya prabhavaḥ. „Mina olen kõige alge." Seepärast tuleb inimesel selle tugeva materiaalse elu viigipuu köidikuist vabanemiseks alistuda Kṛṣṇale. Niipea kui inimene alistub Kṛṣṇale, vabaneb ta koheselt kiindumusest Tema energia laienduse – materiaalse maailma vastu.