Skip to main content

TEXT 20

VERŠ 20

Tekstas

Verš

iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata
iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata

Synonyms

Synonyma

iti — taip; guhya-tamam — slaptingiausias; śāstram — apreikštasis šventraštis; idam — šis; uktam — atvertas; mayā — Mano; anagha — o nesusitepęs nuodėme; etat — tą; buddhvā — suprasdamas; buddhi-mān — protingu; syāt — žmogus tampa; kṛta-kṛtyaḥ — tuo, kurio pastangas vainikuoja sėkmė; ca — ir; bhārata — o Bharatos sūnau.

iti — tak; guhya-tamam — najdôvernejší; śāstram — zjavené písma; idam — toto; uktam — vyjavil; mayā — Mnou; anagha — ó, bezúhonný; etat — toto; buddhvā — pochopenie; buddhi-mān — múdry; syāt — dosiahne; kṛta-kṛtyaḥ — dokonalosť vo svojom úsilí; ca — a; bhārata — ó, potomok Bharatov.

Translation

Překlad

O nesusitepęs nuodėme, tos tiesos – slaptingiausioji Vedų raštų dalis, ir Aš atvėriau jas tau. Kas jas suvoks – taps išmintingas, ir jo pastangas apvainikuos tobulumas.

Ó, bezúhonný, vyjavil Som ti najdôvernejšiu časť Ved. Kto jej porozumie, ó, potomok Bharatov, stane sa múdrym a dosiahne dokonalosti.“

Purport

Význam

KOMENTARAS: Posme Viešpats aiškiai sako, kad atskleistos tiesos – tai visų apreikštųjų raštų esmė. Jas reikia suprasti taip, kaip perteikė Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taip žmogus taps išmintingas ir tobulas transcendentinio žinojimo srities žinovas. Kitaip sakant, kiekvienas, kuris suvokė šią Aukščiausiojo Dievo Asmens filosofiją ir transcendentaliai Jam tarnauja, nusiplauna visas materialios gamtos guṇų nešvarybes. Pasiaukojimo tarnystė – tai dvasinio pažinimo procesas. Kai atliekama pasiaukojimo tarnystė, nelieka materijos nešvarybių. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui ir Pats Viešpats – tai viena ir tas pat, nes jų prigimtis dvasinė. Pasiaukojimo tarnystė vyksta vidinės Aukščiausiojo Viešpaties energijos lygiu. Sakoma, kad Viešpats – saulė, o neišmanymas – tamsa. Ten, kur šviečia saulė, nėra tamsos. Todėl, kai pasiaukojimo tarnystė atliekama tinkamai vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui – apie neišmanymą negali būti ir kalbos.

Śrī Kṛṣṇa v tomto verši jasne vysvetľuje, že toto je jadro všetkých zjavených písiem. Človek by ho mal pochopiť tak, ak ho Najvyššia Božská Osobnosť predkladá. Zmúdrie a zdokonalí sa v transcendentálnom poznaní. Inými slovami, pochopením filozofie Najvyššej Božskej Osobnosti a zapojením sa do transcendentálnej služby Najvyššiemu Pánovi sa človek môže očistiť od vplyvu kvalít hmotnej prírody. Oddaná služba je proces duchovného poznania. Kde sa oddane slúži Pánovi, tam sa nemôže vyskytnúť hmotné znečistenie. Oddaná služba pre potešenie Pána je totožná s Pánom samotným, pretože je duchovná a patrí do vnútornej energie Najvyššieho Pána. Boh býva prirovnávaný k Slnku a nevedomosť k temnote. Tam, kde je Slnko, nemôže byť temnota. Preto nenájdeme nevedomosť tam, kde sa oddane slúži pod vedením pravého duchovného učiteľa.

Žmogus, norėdamas būti protingas ir tyras, turi įsijungti į Kṛṣṇos sąmonę ir atsidėti pasiaukojimo tarnystei. Kol jis nepasieks tokio Kṛṣṇos suvokimo lygmens ir neatsidės pasiaukojimo tarnystei, kad ir koks jis būtų protingas eilinio žmogaus vertinimu, jis vis dėl to nėra iki galo protingas.

Každý by mal prijať toto vedomie Kṛṣṇu a zapojiť sa do oddanej služby, aby sa očistil a zmúdrel. Aj keď si ľudia o sebe obyčajne myslia, že sú chytrí, nedá sa povedať, že by boli veľmi inteligentní, ak nepoznajú Kṛṣṇu a nezačnú Mu oddane slúžiť.

Žodis anagha, kuriuo šiame posme kreiptasi į Arjuną, labai reikšmingas. Anagha, „o nesusitepęs nuodėme“, reiškia, kad kol neišsivaduojama iš atoveikio už visas nuodėmes, labai sunku suvokti Kṛṣṇą. Reikia apsivalyti nuo visų nešvarybių ir nutraukti bet kokią nuodėmingą veiklą, tik tada galima pažinti Viešpatį. Tačiau pasiaukojimo tarnystė tokia tyra ir galinga, kad ėmus ją praktikuoti savaime pasiekiamas toks lygis, kai jau nebenusidedama.

Slovo anagha (bezúhonný), ktorým Kṛṣṇa oslovil Arjunu, je významné. Je totiž veľmi ťažké poznať Kṛṣṇu, ak sa človek nezbavil hriešnych reakcií. Najprv sa musíme očistiť od všetkých znečistení, všetkých hriešnych činností. Potom Ho môžme pochopiť. Oddaná služba je však taká očisťujúca a mocná, že človek, ktorý ju vykonáva, sa automaticky dostane do postavenia, kedy prestane hrešiť.

Pasiaukojamai tarnaujant ir bendraujant su tyrais bhaktais, kurie pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę, turime pasistengti atsikratyti kai kurių savybių. Visų svarbiausia nugalėti dvasios silpnumą. Pirmojo gyvosios esybės nuopuolio priežastis – noras viešpatauti materialioje gamtoje. Įsigeidę viešpatauti materialioje gamtoje, apleidžiame transcendentinę meilės tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui. Kitas dvasios silpnumo požymis yra tai, kad stiprėjant polinkiui viešpatauti materialioje gamtoje, stipriau prisirišame prie materijos ir materialios nuosavybės. Šis dvasios silpnumas ir yra materialios būties problemų priežastis. Pirmieji penki šio skyriaus posmai aprašo, kaip to silpnumo atsikratoma, o kiti, nuo šešto iki paskutinio, aptaria puruṣottama-yogą.

Súčasne s vykonávaním oddanej služby v spoločnosti čistých oddaných a s plným vedomím Kṛṣṇu jestvujú určité veci, ktorých sa musíme zbaviť. Najdôležitejšie je prekonať slabosť v srdci. Prvý poklesok sa zrodil z túžby ovládať hmotnú prírodu, následkom čoho sa živá bytosť vzdala transcendentálnej služby Pánovi. Druhou slabosťou je čoraz väčšia pripútanosť k hmote a k hmotnému vlastníctvu, spôsobená vzrastajúcou túžbou ovládať hmotnú prírodu. Problémy hmotného bytia majú svoj pôvod v týchto slabostiach, zakorenených v srdci. Prvých päť veršov tejto pätnástej kapitoly pojednáva o prekonaní slabostí srdca a ostatné verše opisujú puruṣottama-yogu (yogu dosiahnutia Najvyššieho).

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti penkioliktąjį „Śrīmad Bhagavad- gītos“ skyrių, pavadintą „Puruṣottama-yoga, Aukščiausiojo Asmens yoga“.

Takto končia Bhaktivedantove výklady k pätnástej kapitole Śrīmad Bhagavad-gīty, nazvanej Puruṣottama-yoga, „Yoga Najvyššej Osoby.“