TEXT 20

Tekstas

Tekst

iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata

Synonyms

iti — taip; guhya-tamam — slaptingiausias; śāstram — apreikštasis šventraštis; idam — šis; uktam — atvertas; mayā — Mano; anagha — o nesusitepęs nuodėme; etat — tą; buddhvā — suprasdamas; buddhi-mān — protingu; syāt — žmogus tampa; kṛta-kṛtyaḥ — tuo, kurio pastangas vainikuoja sėkmė; ca — ir; bhārata — o Bharatos sūnau.

iti — således; guhya-tamam — det mest fortrolige; śāstram — åbenbarede skrift; idam — dette; uktam — er blevet afsløret; mayā — af Mig; anagha — O du syndfrie; etat — dette; buddhvā — efter at have forstået; buddhi- mān — intelligent; syāt — man bliver; kṛta-kṛtyaḥ — den mest perfekte i sine bestræbelser; ca — og; bhārata — O Bharatas efterkommer.

Translation

O nesusitepęs nuodėme, tos tiesos – slaptingiausioji Vedų raštų dalis, ir Aš atvėriau jas tau. Kas jas suvoks – taps išmintingas, ir jo pastangas apvainikuos tobulumas.

O du syndfrie, dette er den mest fortrolige del af de vediske skrifter, og den er nu blevet afsløret af Mig. Den, der forstår dette, bliver vis og opnår fuldkommenhed i sine bestræbelser.

Purport

KOMENTARAS: Posme Viešpats aiškiai sako, kad atskleistos tiesos – tai visų apreikštųjų raštų esmė. Jas reikia suprasti taip, kaip perteikė Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taip žmogus taps išmintingas ir tobulas transcendentinio žinojimo srities žinovas. Kitaip sakant, kiekvienas, kuris suvokė šią Aukščiausiojo Dievo Asmens filosofiją ir transcendentaliai Jam tarnauja, nusiplauna visas materialios gamtos guṇų nešvarybes. Pasiaukojimo tarnystė – tai dvasinio pažinimo procesas. Kai atliekama pasiaukojimo tarnystė, nelieka materijos nešvarybių. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui ir Pats Viešpats – tai viena ir tas pat, nes jų prigimtis dvasinė. Pasiaukojimo tarnystė vyksta vidinės Aukščiausiojo Viešpaties energijos lygiu. Sakoma, kad Viešpats – saulė, o neišmanymas – tamsa. Ten, kur šviečia saulė, nėra tamsos. Todėl, kai pasiaukojimo tarnystė atliekama tinkamai vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui – apie neišmanymą negali būti ir kalbos.

FORKLARING: Her forklarer Herren klart, at dette er alle de åbenbarede skrifters essens, som man skal forstå, som den bliver givet af Guddommens Højeste Personlighed. På den måde vil man blive intelligent og perfekt i transcendental kundskab. Med andre ord kan alle blive befriet for enhver besmittelse fra den materielle naturs kvaliteter ved at forstå denne filosofi om Guddommens Højeste Personlighed og engagere sig i Hans transcendentale tjeneste. Hengiven tjeneste er en åndelig forståelsesproces. Hvor som helst der forekommer hengiven tjeneste, kan der ikke samtidigt eksistere materiel besmittelse. Hengiven tjeneste til Herren og Herren selv er én og samme ting, for de er begge åndelige. Hengiven tjeneste finder sted i den Højeste Herres indre energi. Herren sammenlignes med Solen og uvidenhed med mørke. Der, hvor Solen er, kan der ikke være mørke. Hvor der forekommer hengiven tjeneste under den rette vejledning af en ægte åndelig mester, kan der derfor ikke være nogen form for uvidenhed.

Žmogus, norėdamas būti protingas ir tyras, turi įsijungti į Kṛṣṇos sąmonę ir atsidėti pasiaukojimo tarnystei. Kol jis nepasieks tokio Kṛṣṇos suvokimo lygmens ir neatsidės pasiaukojimo tarnystei, kad ir koks jis būtų protingas eilinio žmogaus vertinimu, jis vis dėl to nėra iki galo protingas.

Alle bør tage denne bevidsthed om Kṛṣṇa til sig og engagere sig i hengiven tjeneste for at blive intelligente og rene. Ligegyldigt hvor intelligent man anses for at være af folk flest, er man ikke fuldkommen intelligent, medmindre man kommer dertil, hvor man forstår Kṛṣṇa og engagerer sig i hengiven tjeneste.

Žodis anagha, kuriuo šiame posme kreiptasi į Arjuną, labai reikšmingas. Anagha, „o nesusitepęs nuodėme“, reiškia, kad kol neišsivaduojama iš atoveikio už visas nuodėmes, labai sunku suvokti Kṛṣṇą. Reikia apsivalyti nuo visų nešvarybių ir nutraukti bet kokią nuodėmingą veiklą, tik tada galima pažinti Viešpatį. Tačiau pasiaukojimo tarnystė tokia tyra ir galinga, kad ėmus ją praktikuoti savaime pasiekiamas toks lygis, kai jau nebenusidedama.

At Arjuna bliver tiltalt med ordet anagha, er betydningsfuldt. Anagha eller “O du syndfrie” betyder, at medmindre man er fri for alle syndige reaktioner, er det meget svært at forstå Kṛṣṇa. Man er nødt til at blive fri for enhver forurening, enhver form for syndig handling. Da kan man forstå. Hengiven tjeneste er imidlertid så ren og kraftfuld, at så snart man er engageret i hengiven tjeneste, kommer man automatisk til det syndefrie stadie.

Pasiaukojamai tarnaujant ir bendraujant su tyrais bhaktais, kurie pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę, turime pasistengti atsikratyti kai kurių savybių. Visų svarbiausia nugalėti dvasios silpnumą. Pirmojo gyvosios esybės nuopuolio priežastis – noras viešpatauti materialioje gamtoje. Įsigeidę viešpatauti materialioje gamtoje, apleidžiame transcendentinę meilės tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui. Kitas dvasios silpnumo požymis yra tai, kad stiprėjant polinkiui viešpatauti materialioje gamtoje, stipriau prisirišame prie materijos ir materialios nuosavybės. Šis dvasios silpnumas ir yra materialios būties problemų priežastis. Pirmieji penki šio skyriaus posmai aprašo, kaip to silpnumo atsikratoma, o kiti, nuo šešto iki paskutinio, aptaria puruṣottama-yogą.

Når man udfører hengiven tjeneste i selskab med rene hengivne i fuld Kṛṣṇa-bevidsthed, er der visse ting, der helt og holdent må overvindes. Den vigtigste at få bugt med er hjertets svaghed. Det første fald skyldes ønsket om at herske over den materielle natur, hvorved man opgiver den Højeste Herres transcendentale kærlighedstjeneste. Hjertets anden svaghed er, at i takt med, at ens tilbøjelighed til at herske over den materielle natur tiltager, bliver man knyttet til materie og besiddelse af materie. Den materielle tilværelses problemer skyldes disse svagheder i hjertet. I dette kapitels første fem vers bliver det forklaret, hvordan man befrier sig selv for disse svagheder, og resten af kapitlet fra vers 6 til slut diskuterer puruṣottama-yoga.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti penkioliktąjį „Śrīmad Bhagavad- gītos“ skyrių, pavadintą „Puruṣottama-yoga, Aukščiausiojo Asmens yoga“.

Således ender Bhaktivedanta-forklaringerne til Śrīmad Bhagavad-gītās 15. kapitel, Puruṣottama-yoga, den Højeste Persons yoga.