Skip to main content

TEXT 20

TEXT 20

Tekstas

Verš

iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata
iti guhya-tamaṁ śāstram
idam uktaṁ mayānagha
etad buddhvā buddhimān syāt
kṛta-kṛtyaś ca bhārata

Synonyms

Synonyma

iti — taip; guhya-tamam — slaptingiausias; śāstram — apreikštasis šventraštis; idam — šis; uktam — atvertas; mayā — Mano; anagha — o nesusitepęs nuodėme; etat — tą; buddhvā — suprasdamas; buddhi-mān — protingu; syāt — žmogus tampa; kṛta-kṛtyaḥ — tuo, kurio pastangas vainikuoja sėkmė; ca — ir; bhārata — o Bharatos sūnau.

iti — takto; guhya-tamam — nejdůvěrnější; śāstram — zjevené písmo; idam — toto; uktam — vyjeveno; mayā — Mnou; anagha — ó neposkvrněný; etat — toto; buddhvā — chápající; buddhi-mān — inteligentní; syāt — stane se; kṛta-kṛtyaḥ — dokonalý ve svém úsilí; ca — a; bhārata — ó synu Bharaty.

Translation

Překlad

O nesusitepęs nuodėme, tos tiesos – slaptingiausioji Vedų raštų dalis, ir Aš atvėriau jas tau. Kas jas suvoks – taps išmintingas, ir jo pastangas apvainikuos tobulumas.

Ó neposkvrněný, nyní jsem vyjevil nejdůvěrnější část védských písem. Každý, kdo ji pochopí, se stane moudrým a dovede své úsilí k dokonalosti.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Posme Viešpats aiškiai sako, kad atskleistos tiesos – tai visų apreikštųjų raštų esmė. Jas reikia suprasti taip, kaip perteikė Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Taip žmogus taps išmintingas ir tobulas transcendentinio žinojimo srities žinovas. Kitaip sakant, kiekvienas, kuris suvokė šią Aukščiausiojo Dievo Asmens filosofiją ir transcendentaliai Jam tarnauja, nusiplauna visas materialios gamtos guṇų nešvarybes. Pasiaukojimo tarnystė – tai dvasinio pažinimo procesas. Kai atliekama pasiaukojimo tarnystė, nelieka materijos nešvarybių. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui ir Pats Viešpats – tai viena ir tas pat, nes jų prigimtis dvasinė. Pasiaukojimo tarnystė vyksta vidinės Aukščiausiojo Viešpaties energijos lygiu. Sakoma, kad Viešpats – saulė, o neišmanymas – tamsa. Ten, kur šviečia saulė, nėra tamsos. Todėl, kai pasiaukojimo tarnystė atliekama tinkamai vadovaujant bona fide dvasiniam mokytojui – apie neišmanymą negali būti ir kalbos.

Nejvyšší Osobnost Božství nyní vyjasňuje, že toto je podstatou všech zjevených písem. A všichni by to měli pochopit tak, jak to Pán podává. Tím získají inteligenci a dosáhnou dokonalosti v transcendentálním poznání. Jinými slovy, pochopením této filozofie Nejvyšší Osobnosti Božství a transcendentální službou Pánu se může každý zbavit veškerého znečištění, kterým se vyznačují kvality hmotné přírody. Oddaná služba je proces duchovního chápání. Tam, kde je oddaná služba, nemůže být zároveň hmotné znečištění. Oddaná služba Pánu a samotný Pán jsou jedno a totéž, neboť jsou duchovní; oddaná služba probíhá ve sféře vnitřní energie Nejvyššího Pána. Je řečeno, že Pán je slunce a nevědomost je tma. Tma nemůže být tam, kde je slunce. Kdykoliv se tedy někde vykonává oddaná služba pod náležitým vedením pravého duchovního učitele, nepřipadá tam v úvahu nevědomost.

Žmogus, norėdamas būti protingas ir tyras, turi įsijungti į Kṛṣṇos sąmonę ir atsidėti pasiaukojimo tarnystei. Kol jis nepasieks tokio Kṛṣṇos suvokimo lygmens ir neatsidės pasiaukojimo tarnystei, kad ir koks jis būtų protingas eilinio žmogaus vertinimu, jis vis dėl to nėra iki galo protingas.

Každý musí začít rozvíjet vědomí Kṛṣṇy a zaměstnat se oddanou službou, aby získal inteligenci a očistil se. Dokud osoba nedospěje do tohoto postavení, kdy zná Kṛṣṇu a prokazuje Mu oddanou službu, není dokonale inteligentní; bez ohledu na to, jak inteligentní může připadat obyčejným lidem.

Žodis anagha, kuriuo šiame posme kreiptasi į Arjuną, labai reikšmingas. Anagha, „o nesusitepęs nuodėme“, reiškia, kad kol neišsivaduojama iš atoveikio už visas nuodėmes, labai sunku suvokti Kṛṣṇą. Reikia apsivalyti nuo visų nešvarybių ir nutraukti bet kokią nuodėmingą veiklą, tik tada galima pažinti Viešpatį. Tačiau pasiaukojimo tarnystė tokia tyra ir galinga, kad ėmus ją praktikuoti savaime pasiekiamas toks lygis, kai jau nebenusidedama.

Důležité je, že Kṛṣṇa Arjunu nazývá anagha, neposkvrněný. Toto slovo vyjadřuje, že živá bytost stěží může poznat Kṛṣṇu, když není prostá všech reakcí za hříchy. Aby Ho mohla poznat, musí být prostá všeho znečištění, všeho hříšného jednání. Oddaná služba je ale tak čistá a mocná, že jakmile ji někdo vykonává, přichází na úroveň nezatíženou hříchy.

Pasiaukojamai tarnaujant ir bendraujant su tyrais bhaktais, kurie pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę, turime pasistengti atsikratyti kai kurių savybių. Visų svarbiausia nugalėti dvasios silpnumą. Pirmojo gyvosios esybės nuopuolio priežastis – noras viešpatauti materialioje gamtoje. Įsigeidę viešpatauti materialioje gamtoje, apleidžiame transcendentinę meilės tarnystę Aukščiausiajam Viešpačiui. Kitas dvasios silpnumo požymis yra tai, kad stiprėjant polinkiui viešpatauti materialioje gamtoje, stipriau prisirišame prie materijos ir materialios nuosavybės. Šis dvasios silpnumas ir yra materialios būties problemų priežastis. Pirmieji penki šio skyriaus posmai aprašo, kaip to silpnumo atsikratoma, o kiti, nuo šešto iki paskutinio, aptaria puruṣottama-yogą.

Při vykonávání oddané služby ve společnosti čistých oddaných s dokonalým vědomím Kṛṣṇy existují určité věci, které je třeba překonat. Nejdůležitější je překonat slabost srdce. První poklesnutí je způsobeno touhou ovládat hmotnou přírodu — tak živá bytost zanechává transcendentální láskyplné služby Nejvyššímu Pánu. Druhou slabostí srdce je, že s tím, jak živá bytost více tíhne k ovládání hmotné přírody, ulpívá na hmotě a vlastnictví hmotných věcí. Problémy hmotné existence jsou následkem těchto slabostí srdce. Prvních pět veršů této kapitoly líčí způsob, jak se slabostí srdce zbavit, a tématem zbývajících veršů — od šestého po závěrečný — je puruṣottama-yoga.

Taip Bhaktivedanta baigia komentuoti penkioliktąjį „Śrīmad Bhagavad- gītos“ skyrių, pavadintą „Puruṣottama-yoga, Aukščiausiojo Asmens yoga“.

Takto končí Bhaktivedantovy výklady k patnácté kapitole Śrīmad Bhagavad-gīty, pojednávající o puruṣottama-yoze neboli yoze Nejvyšší Osoby.