TEXT 2

Tekstas

Texte

adhaś cordhvaṁ prasṛtās tasya śākhā
guṇa-pravṛddhā viṣaya-pravālāḥ
adhaś ca mūlāny anusantatāni
karmānubandhīni manuṣya-loke

Synonyms

adhaḥ — žemyn; ca — ir; ūrdhvam — aukštyn; prasṛtāḥ — nusidriekusios; tasya — jo; śākhāḥ — šakos; guṇa — iš materialios gamtos guṇų; pravṛddhāḥ — išaugusios; viṣaya — juslių objektai; pravālāḥ — šakelės; adhaḥ — žemyn; ca — ir; mūlāni — šaknys; anusantatāni — nusidriekusios; karma — su darbu; anubandhīni — susijusios; manuṣya-loke — žmonių pasaulyje.

adhaḥ: vers le bas; ca: et; ūrdhvam: vers le haut; prasṛtāḥ: étendues; tasya: ses; śākhāḥ: branches; guṇa: par les guṇas; pravṛddhāḥ: développées; viṣaya: les objets des sens; pravālāḥ: les rameaux; adhaḥ: vers le bas; ca: et; mūlāni: les racines; anusantatāni: étendues; karma: aux actes; anu-bandhīni: liées; manuṣya-loke: dans le monde de la société humaine.

Translation

Šio medžio šakos tiesiasi žemyn ir aukštyn, jas maitina trys materialios gamtos guṇos. Medžio šakelės – tai juslių objektai. Turi tas medis ir žemyn augančias šaknis, kurios siejasi su karmine veikla žmonių pasaulyje.

Les branches de cet arbre, nourries par les trois guṇas, s’étendent en hauteur comme en profondeur. Ses rameaux sont les objets des sens et certaines de ses racines, qui pointent vers le bas, sont liées aux actes intéressés accomplis dans le monde des hommes.

Purport

KOMENTARAS: Posmas toliau apibūdina banjano medį. Jo šakos driekiasi visomis kryptimis. Medžio apačioje – įvairiausios gyvųjų esybių apraiškos: žmonės, gyvūnai, arkliai, karvės, šunys, katės etc. Jie – apatinėse medžio šakose, tuo tarpu viršūnėse – aukštesnės gyvųjų esybių formos: pusdieviai, gandharvai ir daug kitų aukštesnių gyvybės rūšių. Kaip paprastą medį maitina vanduo, taip materialaus pasaulio medį maitina trys materialios gamtos guṇos. Vienas žemės sklypas yra nederlingas, nes jame trūksta vandens, o kitas vešliai žaliuoja. Taip ir stipriau dominuojant tam tikroms guṇoms, atitinkamai daugiau atsiranda tam tikrų gyvybės rūšių.

La description de l’arbre banian se poursuit ici. Ses branches s’étendent dans toutes les directions. Sur leurs parties inférieures, on trouve diverses manifestations d’êtres vivants – hommes, chevaux, vaches, chiens, chats, etc. – et sur leurs parties supérieures, des êtres plus évolués: devas, Gandharvas et autres formes de vie élevées. Tout comme un arbre trouve sa subsistance dans l’eau, l’arbre du monde matériel est alimenté par les trois guṇas. On voit, par exemple, des terres désolées par manque d’eau, quand ailleurs croît une végétation luxuriante. De même, les espèces vivantes se manifestent en différents endroits, proportionnellement à l’intensité avec laquelle les différents guṇas influent sur ces lieux.

Medžio šakelės laikomos juslių objektais. Priklausomai nuo to, kaip mus įtakoja gamtos guṇos, gauname atitinkamas jusles, o per jas mes patiriame pasitenkinimą įvairiais juslių objektais. Šakų viršūnėlės yra juslės – ausys, nosis, akys etc. Jos junta potraukį malonumams, kuriuos teikia įvairūs juslių objektai. Šakelės – garsas, forma, lytėjimas etc. – juslių objektai. Šalutinės šaknys – tai simpatijos ir antipatijos, įvairiausių kančių ir jutiminių malonumų šalutiniai produktai. Manoma, kad polinkis į dorą ir nedorybę išsivysto iš šių antrinių, visomis kryptimis išsidriekusių šaknų. Tikrosios medžio šaknies pradžia – Brahmalokoje, o kitos šaknys prasideda žmonių gyvenamose planetų sistemose. Pasitenkinusi savo doringų darbų rezultatais aukštesnėse planetų sistemose, gyvoji esybė leidžiasi į Žemę ir atnaujina savo karmą, ar karminę veiklą, kad vėl pakiltų į aukštesnes planetų sistemas. Žmonių gyvenama planeta laikoma veiklos lauku.

Les rameaux de l’arbre représentent les objets des sens. En subissant l’ascendant des guṇas, l’être acquiert des sens de qualités diverses avec lesquels il peut jouir de toute la gamme des objets des sens. Les extrémités des branches correspondent aux sens (l’ouïe, l’odorat, la vue, etc.), qui sont attachés à jouir de toutes sortes d’objets, et les rameaux sont les objets des sens – le son, l’odeur, la forme, etc. Les racines adventives sont l’attachement et l’aversion résultant des divers types de douleur et de plaisir des sens. De ces racines, qui elles aussi se déploient dans toutes les directions, naît la tendance à pencher vers la piété ou l’impiété. La racine-mère de l’arbre matériel part de Brahmaloka, et les racines adventives traversent les systèmes planétaires peuplés d’êtres humains. Après avoir joui du fruit de ses actes vertueux sur les planètes supérieures, l’être revient sur terre poursuivre ses activités intéressées pour de nouveau s’élever. C’est d’ailleurs pour cette raison que la terre est considérée comme le champ d’action.