TEXT 19

Tekstas

Tekst

yo mām evam asammūḍho
jānāti puruṣottamam
sa sarva-vid bhajati māṁ
sarva-bhāvena bhārata

Synonyms

yaḥ — tas, kuris; mām — Mane; evam — taip; asammūḍhaḥ — neabejodamas; jānāti — pažįsta; puruṣa-uttamam — Aukščiausiąjį Dievo Asmenį; saḥ — jis; sarva-vit — visa žinantis; bhajati — atlieka pasiaukojimo tarnystę; mām — Man; sarva-bhāvena — visais atžvilgiais; bhārata — o Bharatos sūnau.

yaḥ — enhver, der; mām — Mig; evam — således; asammūḍhaḥ — uden tvivl; jānāti — kender; puruṣa-uttamam — Guddommens Højeste Personlighed; saḥ — han; sarva-vit — kenderen af alting; bhajati — yder hengiven tjeneste; mām — til Mig; sarva-bhāvena — i alle henseender; bhārata — O Bharatas efterkommer.

Translation

Kas žino, kad Aš esu Aukščiausiasis Dievo Asmuo, ir tuo neabejoja, tas išmano viską. Todėl, o Bharatos sūnau, jis visiškai pasiaukojęs Man tarnauja.

Den, der uden at tvivle kender Mig som Guddommens Højeste Personlighed, ved alt. Han engagerer sig derfor fuldstændigt i hengiven tjeneste til Mig, O Bharatas efterkommer.

Purport

KOMENTARAS: Daug filosofuojama dėl gyvųjų esybių ir Aukščiausiosios Absoliučios Tiesos prigimtinio būvio. Šiame posme Aukščiausiasis Viešpats aiškiai sako, kad kiekvienas, kas žino, kad Viešpats Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Asmuo, iš tikrųjų išmano viską. Neturintis išsamaus žinojimo tuščiai filosofuoja apie Absoliučią Tiesą, o tas, kuris gerai pažįsta Aukščiausiąjį Viešpatį, negaišdamas brangaus laiko tiesiogiai įsijungia į Kṛṣṇos sąmonę ir su pasiaukojimu Jam tarnauja. „Bhagavad-gītoje“ visur pabrėžiama ši mintis. Tačiau yra dar daug kietasprandžių „Bhagavad-gītos“ komentatorių, kurie mano, kad Aukščiausioji Absoliuti Tiesa ir gyvosios esybės yra viena ir tas pat.

FORKLARING: Der er mange filosofiske spekulationer om de levende væsener og den Højeste Absolutte Sandheds naturlige positioner. Her forklarer Guddommens Højeste Personlighed klart og tydeligt, at alle, der ved, at Kṛṣṇa er den Højeste Person, faktisk ved alt. Den, der kun har ufuldkommen kundskab, fortsætter med blot at spekulere over den Absolutte Sandhed, men den, der har perfekt viden, engagerer sig direkte i Kṛṣṇa-bevidsthed, den Højeste Herres hengivne tjeneste, uden at spilde sin kostbare tid. Denne kendsgerning bliver understreget igen og igen gennem hele Bhagavad-gītā. Ikke desto mindre er der så mange stædige Bhagavad-gītā-kommentatorer, der tror, at den Højeste Absolutte Sandhed og de levende væsener er én og samme ting.

Vedų išmintis vadinasi śruti – mokymasis klausantis garso. Vedų žinią reikia perimti iš tokių autoritetų, kaip Kṛṣṇa ir Jo atstovai. Šiame posme Kṛṣṇa viską sudėsto į savo vietas, todėl reikia klausyti, ką sako šis šaltinis. Tačiau nepakanka bukai klausytis, tarsi kiaulei. Vedų žinojimą būtina suprasti padedant autoritetams ir nesivelti į akademinius samprotavimus. Būtina nuolankiai išklausyti „Bhagavad-gītos“ mokymą, kuris sako, kad gyvosios esybės visada pavaldžios Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Kas supranta, kad gyvosios esybės visada Jam pavaldžios, tas, pasak Aukščiausiojo Dievo Asmens, Śrī Kṛṣṇos, žino Vedų paskirtį. Niekam kitam Vedų paskirtis nežinoma.

Vedisk viden kaldes śruti, hvilket sigter til at lære ved at lytte. I virkeligheden bør man få det vediske budskab fra autoriteter som Kṛṣṇa og Hans repræsentanter. Her differentierer Kṛṣṇa alt vældigt fint, og man bør høre fra denne kilde. Blot at høre som svin er ikke nok. Man skal kunne forstå, hvad autoriteterne siger. Man må ikke blot spekulere akademisk. Man bør ydmygt høre fra Bhagavad-gītā, at disse levende væsener altid er underordnet Guddommens Højeste Personlighed. Alle, der kan forstå dette, sådan som Guddommens Højeste Personlighed, Śrī Kṛṣṇa, forklarer det, kender Vedaernes formål. Der er ingen andre, der kender Vedaernes formål.

Labai reikšmingas posmo žodis bhajati. Jis vartojamas daugelyje „Bhagavad-gītos“ vietų ir siejamas su tarnyste Aukščiausiajam Viešpačiui. Jei žmogus pasiekė tvarią Kṛṣṇos sąmonę ir pasiaukojęs tarnauja Viešpačiui, aišku, kad jis suvokė visą Vedų išmintį. Vaiṣṇavų paramparoje sakoma: jeigu žmogus atlieka pasiaukojimo tarnystę Kṛṣṇai, tai šio dvasinio proceso pakanka, kad jis suvoktų Aukščiausiąją Absoliučią Tiesą. Toks žmogus jau suvokė Absoliučią Tiesą, nes jis pasiaukojęs tarnauja Viešpačiui. Jis jau išėjo visus parengiamuosius pažinimo procesus. Tačiau jei po šimtų tūkstančių gyvenimų neįsitikiname, kad Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuriam reikia atsiduoti – visi apmąstymai, trukę tiek daug metų ir gyvenimų, tėra tuščias laiko švaistymas.

Ordet bhajati er meget vigtigt. Mange steder bliver ordet bhajati brugt i forbindelse med den Højeste Herres tjeneste. Hvis en person er engageret i fuldstændig Kṛṣṇa-bevidsthed, Herrens hengivne tjeneste, er det tegn på, at han har forstået al vedisk viden. I vaiṣṇava-paramparāen forklares det, at hvis man er engageret i Kṛṣṇas hengivne tjeneste, er der ikke brug for nogen anden åndelig metode til at forstå den Højeste Absolutte Sandhed. Man har allerede nået målet, for man er engageret i Herrens hengivne tjeneste. Man har lagt alle de indledende metoder til forståelse bag sig. Men hvis man efter at have spekuleret i hundredvis og tusindvis af liv ikke er kommet til den forståelse, at Kṛṣṇa er Guddommens Højeste Personlighed, og at man må overgive sig til Ham, har alle ens spekulationer i alle de mange år og liv været et nyttesløst tidsspilde.