TEXT 13

Tekstas

Texto

gām āviśya ca bhūtāni
dhārayāmy aham ojasā
puṣṇāmi cauṣadhīḥ sarvāḥ
somo bhūtvā rasātmakaḥ

Synonyms

Palabra por palabra

gām — į planetas; āviśya — įeidamas; ca — taip pat; bhūtāni — gyvąsias esybes; dhārayāmi — palaikau; aham — Aš; ojasā — Savo energija; puṣṇāmi — maitinu; ca — ir; auṣadhīḥ — daržoves; sarvāḥ — visas; somaḥ — mėnuliu; bhūtvā — tapdamas; rasa-ātmakaḥ — duodančiu syvus.

gām — los planetas; āviśya — entrando; ca — también; bhūtāni — las entidades vivientes; dhārayāmi — sostengo; aham — Yo; ojasā — por Mi energía; puṣṇāmi — estoy nutriendo; ca — y; auṣadhīḥ — los vegetales; sarvāḥ — todos; somaḥ — la Luna; bhūtvā — volviendo; rasa-ātmakaḥ — proveyendo el zumo.

Translation

Traducción

Aš įeinu į kiekvieną planetą ir Mano energijos dėka jos neiškrypsta iš orbitos. Aš tampu mėnuliu ir gyvybės syvais maitinu visas daržoves.

Yo entro en cada planeta, y gracias a Mi energía ellos permanecen en órbita. Yo Me convierto en la Luna, y con ello les proveo del zumo vital a todos los vegetales.

Purport

Significado

KOMENTARAS: Visos planetos plauko erdvėje tiktai Viešpaties energijos dėka. Viešpats įeina į kiekvieną atomą, kiekvieną planetą ir kiekvieną gyvąją būtybę. Tai aptariama „Brahma-saṁhitoje“. Ten sakoma, kad viena Aukščiausiojo Dievo Asmens pilnutinių dalių, Paramātmā, įeina į planetas, į visatą, į gyvąsias esybes ir net į atomus. Dėl Jos buvimo viskas stoja į savo vietas. Kai kūne yra dvasinė siela, žmogus laikosi vandens paviršiuje, tačiau pakanka gyvybės kibirkščiai išeiti iš kūno – kūnas miršta ir skęsta. Žinoma, kai kūnas suiręs, jis plauko vandens paviršiuje, kaip plauko šiaudas ar panašūs daiktai, tačiau ką tik mirusio žmogaus lavonas tuoj pat skęsta. Taip ir planetos Aukščiausiojo Dievo Asmens aukščiausios energijos dėka plauko erdvėje. Jo energija laiko visas planetas tarsi dulkių saują. Jeigu dulkes laikysime saujoj, jos neišbyrės, tačiau svieskime jas į orą, ir jos ims byrėti žemėn. Taip ir erdvėje plaukančios planetos laikosi Aukščiausiojo Viešpaties visatos pavidalo delne. Jo galios ir energijos dėka visi judantys ir nejudantys daiktai yra savo vietose. Vedų himnuose skelbiama: Aukščiausiojo Dievo Asmens dėka šviečia saulė ir nesustoja planetų judėjimas. Jeigu ne Jis, visos planetos išsisklaidytų kaip dulkės ore ir išnyktų. Lygiai taip Aukščiausiojo Dievo Asmens dėka mėnulis maitina daržoves. Mėnulio veikiamos daržovės įgauna nuostabų skonį. Jei nebūtų mėnesienos, daržovės nei augtų, nei būtų sultingos. Žmonių visuomenė dirba, patogiai gyvena ir skaniai valgo todėl, kad viskuo ją aprūpina Aukščiausiasis Viešpats. Be Jo globos žmonija negalėtų išlikti. Žodis rasātmakaḥ labai reikšmingas. Visi vaisiai ir daržovės įgauna malonų skonį Aukščiausiojo Viešpaties dėka, šviečiant mėnuliui.

Se sobrentiende que todos los planetas flotan en el aire únicamente en virtud de la energía del Señor. El Señor entra en cada átomo, en cada planeta y en cada ser vivo. Eso se discute en la Brahma-saṁhitā. Ahí se dice que una porción plenaria de la Suprema Personalidad de Dios, Paramātmā, entra en los planetas, en el universo, en la entidad viviente, e incluso en el átomo. Así que, gracias a Su entrada, todo se manifiesta como es debido. Cuando el alma espiritual está presente, el hombre vivo puede flotar en el agua, pero cuando la chispa viviente está fuera del cuerpo y el cuerpo está muerto, el mismo se hunde. Desde luego que cuando se descompone flota, tal como la paja y otras cosas, pero en cuanto el hombre muere, de inmediato se hunde en el agua. Así mismo, todos estos planetas están flotando en el espacio, y eso se debe a la entrada en ellos de la energía suprema de la Suprema Personalidad de Dios. Su energía está sosteniendo a cada planeta, tal como si fuera un puñado de tierra. Si alguien sostiene un puñado de tierra, no hay ninguna posibilidad de que esta caiga, pero si uno la lanza al aire, caerá. De la misma manera, a estos planetas, que están flotando en el aire, los sostiene de hecho el puño de la forma universal del Señor Supremo. Por medio de Su fuerza y energía, todas las cosas móviles e inmóviles se quedan en su sitio. En los himnos védicos se dice que en virtud de la Suprema Personalidad de Dios, el Sol brilla y los planetas se mueven de una manera constante. De no ser por Él, todos los planetas se dispersarían, tal como el polvo en el aire, y perecerían. Así mismo, se debe a la Suprema Personalidad de Dios que la Luna nutra todos los vegetales. Debido a la influencia de la Luna, los vegetales se vuelven deliciosos. Sin la luz de la Luna, los vegetales no podrían crecer ni ser suculentos. La sociedad humana trabaja, vive cómodamente y disfruta de la comida, debido a lo que provee el Señor Supremo. De lo contrario, la humanidad no podría sobrevivir. La palabra rasātmakaḥ es muy significativa. Todo se vuelve sabroso por obra del Señor Supremo a través de la influencia de la Luna.