TEXT 10
VERŠ 10
Tekstas
Verš
bhuñjānaṁ vā guṇānvitam
vimūḍhā nānupaśyanti
paśyanti jñāna-cakṣuṣaḥ
bhuñjānaṁ vā guṇānvitam
vimūḍhā nānupaśyanti
paśyanti jñāna-cakṣuṣaḥ
Synonyms
Synonyma
utkrāmantam — paliekančios kūną; sthitam — esančios kūne; vā api — arba; bhuñjānam — besimėgaujančios; vā — arba; guṇa-anvitam — materialios gamtos guṇų apkerėtos; vimūḍhāḥ — kvailiai; na — niekada; anupaśyanti — gali matyti; paśyanti — gali regėti; jñāna-cakṣuṣaḥ — kas turi žinojimo apšviestas akis.
utkrāmantam — opustenie tela; sthitam — zotrvávajúci v tele; vā api — ani; bhuñjānam — užíva si; vā — alebo; guṇa-anvitam — pod vplyvom kvalít hmotnej prírody; vimūḍhāḥ — hlupáci; na — nikdy; anupaśyanti — nevidia; paśyanti — môže vidieť; jñāna-cakṣuṣaḥ — tí, ktorí vidia zrakom poznania.
Translation
Překlad
Kvailiai nesupranta, kaip gyvoji esybė gali palikti kūną, ir nesuvokia, kokio tipo kūnu ji mėgaujasi, veikiama gamtos guṇų. Tačiau visa tai išmano tas, kuris turi žinojimo apšviestas akis.
Hlupáci nemôžu pochopiť, ako živá bytosť opúšťa svoje telo a ako si užíva určitého tela pod vplyvom kvalít hmotnej prírody. Tí však, ktorých oči sú cvičené v poznaní, toto všetko vidia.
Purport
Význam
KOMENTARAS: Labai svarbus posmo žodis jñāna-cakṣuṣaḥ. Neturint žinių, neįmanoma suprasti, kaip gyvoji esybė palieka savo kūną, kokio pavidalo kūną ji gaus kitą gyvenimą ir netgi kodėl dabar jos kūnas toks, o ne kitoks. Tam reikia giliai išmanyti „Bhagavad-gītą“ bei analogišką literatūrą, išgirstą iš bona fide dvasinio mokytojo. Laimingas tas, kuris išmoko tuos dalykus suvokti. Kiekviena gyvoji esybė palieka savo kūną tam tikromis aplinkybėmis, tam tikromis aplinkybėmis ji gyvena ir, materialios gamtos užburta, tam tikromis aplinkybėmis patiria pasitenkinimą. Juslinių malonumų iliuzijos paveikta, ji patiria įvairius džiaugsmus ir kančias. Žmonės, kuriuos nuolat apgaudinėja geismas ir norai, praranda bet kokią galimybę suprasti, kaip kinta jų kūnas ir kodėl jie gyvena šiame, o ne kitame kūne. Tai jiems nesuvokiama. Tačiau žmogus, išvystęs dvasinį žinojimą, supranta, kad siela skiriasi nuo kūno, kad ji keičia kūnus ir įvairiais būdais gauna pasitenkinimą. Tokį žinojimą turintis žmogus supranta, kaip sąlygotos gyvosios esybės kenčia materialiame pasaulyje. Todėl turintys aukštai išvystytą sąmonę ieško visų įmanomų būdų, kaip šias žinias perteikti paprastiems žmonėms, nes sąlygotas gyvenimas kupinas rūpesčių. Žmonės turi padaryti galą sąlygotam gyvenimui, įsisąmoninti Kṛṣṇą ir išsivadavę pereiti į dvasinį pasaulį.
Slová jñāna-cakṣuṣaḥ sú veľmi dôležité. Bez poznania nemôžeme pochopiť, ako živá bytosť opúšťa svoje telo, aké telo dostane v budúcom živote alebo prečo teraz žije práve v tomto tele. Aby sme mohli všetkému porozumieť, musíme dobre poznať Bhagavad-gītu a podobné písma a musíme toto poznanie prijať od duchovného učiteľa. Človek, ktorý chápe všetky tieto veci, je šťastný. Živá bytosť žije, raduje sa a opúšťa svoje telo za určitých okolností, pod vplyvom kvalít hmotnej prírody. Následkom toho musí znášať rozkoše a bolesti, oklamaná ilúziou zmyslového pôžitku. Ľudia, ktorí sa nechávajú neustále unášať žiadostivosťou a pôžitkom, nedokážu pochopiť, ako duša prebýva v tele a ako ho opúšťa, aby prijala ďalšie. Nemôžu to pochopiť. Kto si však osvojil duchovné poznanie, môže pochopiť, že duša sa líši od tela, že telá mení a že si užíva rôznymi spôsobmi. Taký človek chápe, ako sa podmienená duša trápi v hmotnom bytí. Preto sa chcú tí, ktorí sú pokročilí vo vedomí Kṛṣṇu, čo najviac podeliť s ostatnými o toto poznanie, pretože podmienený život je plný útrap. Podmienené duše by sa mali vyslobodiť z podmieneného života a stať sa vedomými si Kṛṣṇu, aby sa mohli premiestniť do duchovného sveta.