TEXTS 22-25

Tekstas

Tekst

śrī-bhagavān uvāca
prakāśaṁ ca pravṛttiṁ ca
moham eva ca pāṇḍava
na dveṣṭi sampravṛttāni
na nivṛttāni kāṅkṣati

udāsīna-vad āsīno
guṇair yo na vicālyate
guṇā vartanta ity evaṁ
yo ’vatiṣṭhati neṅgate

sama-duḥkha-sukhaḥ sva-sthaḥ
sama-loṣṭāśma-kāñcanaḥ
tulya-priyāpriyo dhīras
tulya-nindātma-saṁstutiḥ

mānāpamānayos tulyas
tulyo mitrāri-pakṣayoḥ
sarvārambha-parityāgī
guṇātītaḥ sa ucyate

Synonyms

śri-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; prakāśam — prašviesėjimo; ca — ir; pravṛttim — prisirišimo; ca — ir; moham — iliuzijos; eva ca — taip pat; pāṇḍava — o Pāṇḍu sūnau; na dveṣṭi — nei neapkenčia; sampravṛttāni — nors išsivysčiusių; na nivṛttāni — nei pranykstančių; kāṅkṣati — trokšta; udāsīna-vat — tarsi neutralus; āsīnaḥ — esantis; guṇaiḥ — ypatybių; yaḥ — tas, kuris; na — niekada; vicālyate — sujaudinamas; guṇāḥ — ypatybės; vartante — veikia; iti evam — tai žinodamas; yaḥ — tas, kuris; avatiṣṭhati — lieka; na — niekada; iṅgate — blaškosi; sama — vienodas; duḥkha — kančioje; sukhaḥ — ir laimėje; sva-sthaḥ — susitelkęs savyje; sama — vienodas; loṣṭa — žemės grumstui; aśma — akmeniui; kāñcanaḥ — auksui; tulya — vienodas; priya — brangiam; apriyaḥ — ir nepageidautinam; dhīraḥ — tvirtas; tulya — vienodas; nindā — pajuokai; ātma-saṁstutiḥ — pagyrimams; māna — garbėje; apamānayoḥ — ir negarbėje; tulyaḥ — vienodas; tulyaḥ — vienodas; mitra — draugų; ari — ir priešų; pakṣayoḥ — grupėms; sarva — visų; ārambha — pastangų; parityāgī — atsižadėjęs; guṇa-atītaḥ — virš materialios gamtos guṇų; saḥ — jis; ucyate — sakoma, yra.

śrī-bhagavān uvāca — Jumala Kõrgeim Isiksus ütles; prakāśam — valgustumist; ca — ja; pravṛttim — kiindumust; ca — ja; moham — illusiooni; eva ca — samuti; pāṇḍava — oo, Pāṇḍu poeg; na dveṣṭi — ei vihka; sampravṛttāni — ehkki arenenud; na nivṛttāni — ja peatamata arengut; kāṅkṣati — ihaldab; udāsīna-vat — justkui neutraalne; āsīnaḥ — asetsev; guṇaiḥ — omadustega; yaḥ — see, kes; na — mitte kunagi; vicālyate — on häiritud; guṇāḥ — omadused; vartante — tegutsevad; iti evam — seda teades; yaḥ — see, kes; avatiṣṭhati — jääb; na — mitte kunagi; iṅgate — väreleb; sama — võrdne; duḥkha — kannatuses; sukhaḥ — ja õnnes; sva- sthaḥ — viibides endas; sama — võrdselt; loṣṭa — mullakamakas; aśma — kivi; kāñcanaḥ — kuld; tulya — suhtudes võrdselt; priya — kallisse; apriyaḥ — ja ihaldamatusse; dhīraḥ — vankumatu; tulya — võrdne; nindā — laimus; ātma-saṁstutiḥ — ja tema kiituses; māna — austuses; apamānayoḥ — ja häbistuses; tulyaḥ — võrdne; tulyaḥ — võrdne; mitra — sõprade; ari — ja vaenlaste; pakṣayoḥ — leeride suhtes; sarva — kõikide; ārambha — püüdluste; parityāgī — loobuja; guṇa-atītaḥ — transtsendentaalne materiaalse looduse guṇade suhtes; saḥ — tema; ucyate — öeldakse olevat.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Pāṇḍu sūnau, kas nejaučia neapykantos prašviesėjimui, prisirišimui ar iliuzijai, kai jie pasireiškia, ir kas nesiilgi jų, kai jie išnyksta; kas veikiant materialioms guṇoms nepalūžta ir nesutrinka, išlieka neutralus ir transcendentiškas, žinodamas, kad iš tiesų veikia tik guṇos; kas susitelkęs savajame „aš“ ir vienodai vertina tiek laimę, tiek kančią; kas vienodai žvelgia į žemės grumstą, akmenį ir auksą; kas vienodai vertina tai, kas pageidautina ir kas nepageidautina; kas yra tvirtas, vienodai priimdamas pagyrimus bei patyčias, garbę ir gėdą; kas vienodai elgiasi su draugu ir priešu; kas atsižadėjo bet kokios materialios veiklos – tas laikomas iškilusiu aukščiau materialios gamtos guṇų.

Jumala Kõrgeim Isiksus vastas: Oo, Pāṇḍu poeg, see, kes ei vihka valgustumist, kiindumust ja pettekujutelma nende ilmudes ega igatse nende järele, kui nad kaovad; kes on kõigutamatu ning häirimatu kõikide nende materiaalsete omaduste vastastikuste mõjude korral, jäädes alati neutraalseks ning säilitades oma transtsendentaalse positsiooni, teades, et tegutsejaiks on üksnes looduse guṇad; kes on ennast teadvustanud ja kes peab nii õnne kui kannatusi võrdväärseteks; kes vaatab mullakamakat, kivi ja kullatükki võrdse pilguga; kes suhtub võrdselt nii ihaldatavasse kui ihaldamatusse; kes on kõigutamatu ning võrdselt rahul nii kiituse kui laimu, nii austuse kui häbistuse korral; kes kohtleb nii sõpra kui vaenlast ühtemoodi; ning kes on lahti öelnud kõikidest materiaalsetest tegevustest – selline isiksus on tõusnud kõrgemale looduse guṇadest.

Purport

KOMENTARAS: Arjuna pateikė tris klausimus, ir Viešpats iš eilės į juos atsako. Šiuose posmuose Kṛṣṇa visų pirma nurodo, kad transcendentinį lygmenį pasiekęs žmogus niekam nepavydi ir nieko netrokšta. Materialų kūną materialiame pasaulyje įgijusią gyvąją esybę valdo viena iš trijų materialios gamtos guṇų. Kai gyvoji esybė atsiskiria nuo kūno, ji ištrūksta iš materialios gamtos guṇų gniaužtų. Tačiau kol ji dar čia, materialiame kūne, ji turi būti neutrali. Gyvoji esybė turi atsidėti pasiaukojimo tarnystei Viešpačiui, kad galiausiai liautųsi tapatinusi save su materialiu kūnu. Kol ji suvokia save kaip materialų kūną, ji siekia tik juslinių malonumų, o kai tik nukreipia sąmonę į Kṛṣṇą, juslių tenkinimas savaime nutrūksta. Materialus kūnas nereikalingas, ir nėra jokio reikalo paklusti jo diktatui. Materialios guṇos kūne veiks kaip veikusios, tačiau savasis „aš“, kaip dvasinė siela, liks nuošaly. Kaip gyvoji esybė atsiriboja nuo guṇų veiklos? Nenorėdama iš kūno semtis džiaugsmo ir nenorėdama kūno atsikratyti. Todėl bhaktas, pasiekęs tokią transcendentinę būseną, savaime išsivaduoja. Jam nereikia dėti papildomų pastangų kad išsivaduotų iš materialios gamtos guṇų įtakos.

Arjuna esitas kolm erinevat küsimust ning Jumal vastab neile üks teise järel. Nendes värssides lausub Kṛṣṇa esmalt, et transtsendentaalsel tasandil viibiv inimene on vaba kadedusest ning ihadest. Kui elusolend on kehastunud sellesse materiaalsesse maailma ning viibib seega materiaalses kehas, tähendab see seda, et ta viibib mõne materiaalse looduse guṇa mõjuvallas. Kui elusolend on kehast vabanenud, on ta vaba ka materiaalse looduse küüniste vahelt. Kuid nii kaua kui ta viibib materiaalses kehas, peab ta hoidma end neutraalses positsioonis. Ta peaks rakendama end Jumala pühendunud teenimisse, unustamaks enda samastamise materiaalse kehaga. Kui inimese teadvus on süvenenud materiaalsesse kehasse, tegutseb ta üksnes enda meelelise rahuldamise nimel, ent kui ta tõuseb Kṛṣṇa teadvusse, lakkab ta iseenesest sooritamast meelte rahuldamisele suunatud tegusid. Me ei vaja seda materiaalset keha ning seetõttu ei pea me ka alistuma oma keha nõudmistele. Materiaalse looduse guṇad mõjutavad keha alati, kuid vaimne hing ise on nendest tegevustest lahus. Kuidas saab ta nendest lahusseisvaks? See on võimalik, kui ta ei ihalda enam nautida oma keha ega ihalda ka sellest vabaneda. Sellisel transtsendentaalsel tasandil vabaneb inimene loomulikul teel mateeria ahelaist. Ta ei pea püüdma omal jõul materiaalse looduse guṇade mõju alt vabaneda.

Kitas klausimas susijęs su transcendentinį lygmenį pasiekusiojo elgsena. Materialistas neabejingas vadinamai šlovei ir nešlovei, kuri rodoma jo kūnui, tuo tarpu transcendentinį lygį pasiekusio žmogaus tokia netikra šlovė ir nešlovė nejaudina. Savo pareigą Kṛṣṇos sąmonės srityje jis atlieka nekreipdamas dėmesio į žmonių pagyras ar patyčias. Jis pasinaudoja tuo, kas padeda atlikti pareigą su Kṛṣṇos sąmonės dvasia, o šiaip jam nereikia jokių materialių dalykų – nesvarbu, ar tai akmuo, ar auksas. Kiekvieną, kuris padeda jam veikti Kṛṣṇos sąmonės srityje, jis laiko brangiu savo draugu, o vadinamiesiems priešams jis nejaučia jokios neapykantos. Jis lygiai vertina viską, kas jį supa, nes puikiai žino, kad jis ir materiali būtis neturi nieko bendra. Transcendentalisto nejaudina socialiniai ir politiniai ginčai, nes jis suvokia laikinų perversmų ir suiručių esmę. Sau jis nieko netrokšta. Jis viską daro dėl Kṛṣṇos, bet asmeniškai sau nesiekia nieko. Taip elgdamasis žmogus pasiekia tikrą transcendentinę padėtį.

Järgmine küsimus puudutab transtsendentaalsel tasandil asetseva inimese käitumist. Materialistlikult meelestatud inimest mõjustavad niinimetatud austus ja häbistus, mis kehale osaks võivad saada, kuid transtsendentaalsel tasandil viibiv inimene sellisest võltslikust austusest või häbistusest ei hooli. Ta täidab oma kohuseid Kṛṣṇa teadvuses, hoolimata sellest, kas teine inimene teda austab või häbistab. Ta võtab vastu vaid need asjad, mis aitavad tal täita oma kohuseid Kṛṣṇa teadvuses, midagi muud materiaalset ta ei vaja, ükskõik, kas talle pakutakse kive või kulda. Igaüht, kes aitab tal täita tema kohuseid Kṛṣṇa teadvuses, peab ta oma kalliks sõbraks, kuid ta ei vihka ka oma niinimetatud vaenlasi. Ta suhtub kõikidesse võrdselt ning peab kõike samaväärseks, sest ta teab hästi, et materiaalse eksistentsiga pole tal midagi pistmist. Sotsiaalsed ja poliitilised teemad teda ei huvita, sest ta teab, et kõik sotsiaalsed ja poliitilised tõusud ja mõõnad on ajalikud. Tema jõupingutused ei ole suunatud ühelegi isiklikule eesmärgile, kuid Kṛṣṇa heaks on ta valmis tegema mida tahes. Kui inimene käitub eespool kirjeldatud moel, jõuab ta transtsendentaalsele tasandile.