Skip to main content

TEXT 17

TEXT 17

Tekstas

Verš

sattvāt sañjāyate jñānaṁ
rajaso lobha eva ca
pramāda-mohau tamaso
bhavato ’jñānam eva ca
sattvāt sañjāyate jñānaṁ
rajaso lobha eva ca
pramāda-mohau tamaso
bhavato ’jñānam eva ca

Synonyms

Synonyma

sattvāt — iš dorybės guṇos; sañjāyate — kyla; jñānam — pažinimas; rajasaḥ — iš aistros guṇos; lobhaḥ — godumas; eva — tikrai; ca — taip pat; pramāda — beprotybė; mohau — ir iliuzija; tamasaḥ — iš neišmanymo guṇos; bhavataḥ — išsivysto; ajñānam — kvailybė; eva — tikrai; ca — taip pat.

sattvāt — z kvality dobra; sañjāyate — projevuje se; jñānam — poznání; rajasaḥ — z kvality vášně; lobhaḥ — chamtivost; eva — jistě; ca — také; pramāda — pomatenost; mohau — a iluze; tamasaḥ — z kvality nevědomosti; bhavataḥ — vyvíjí se; ajñānam — hloupost; eva — jistě; ca — také.

Translation

Překlad

Iš dorybės guṇos kyla tikrasis pažinimas, iš aistros guṇos – godumas, o iš neišmanymo guṇos kyla kvailybė, beprotybė ir iliuzija.

Z kvality dobra se projevuje pravé poznání, z kvality vášně chamtivost a z kvality nevědomosti hloupost, pomatenost a iluze.

Purport

Význam

KOMENTARAS: Šiuolaikinė civilizacija nėra palanki gyvosioms esybėms, todėl joms rekomenduojama Kṛṣṇos sąmonė. Per Kṛṣṇos sąmonę visuomenėje ima reikštis dorybės guṇa. Kai žmonės išsiugdo dorybės guną, jie regi dalykus tokius, kokie jie yra. Neišmanymo guṇos apakinti žmonės yra tarsi gyvūnai. Jie nesuvokia kas vyksta aplink. Būdami neišmanymo guṇos valdžioje, jie, pavyzdžiui, nesupranta, jog žudydami gyvūną rizikuoja kitą gyvenimą būti nužudyti to paties gyvūno. Žmonės negauna tikro išsilavinimo, todėl praranda atsakomybės jausmą. Jei norime užkirsti kelią neatsakingumui, turime visiems žmonėms skiepyti dorybės guṇos bruožus. Gavę tinkamą dorybės guṇos išsilavinimą, žmonės taps blaiviai mąstantys ir suvoks dalykus tokius, kokie jie yra. Tuomet jie bus laimingi ir klestės. Net jeigu didžioji žmonių dauguma nežinos kas yra laimė ir klestėjimas, tačiau nors keletas iš jų išsiugdys Kṛṣṇos sąmonę ir pasieks dorybės guṇą, pasaulis gaus taikos ir gerovės galimybę. Priešingu atveju, jei pasaulis yra valdomas aistros ir neišmanymo guṇų, taika ir gerovė neįmanomos. Aistros guṇos veikiami žmonės tampa godūs, o jų juslinių malonumų troškimai neturi ribų. Galima pastebėti, jog net ir turint pakankamai pinigų bei galimybių tenkinti jusles, laimė ir dvasios ramybė – nepasiekiamos. Žmogus negali pasiekti laimės bei dvasios ramybės, nes jį valdo aistros guṇa. Jei jis nori laimės, pinigai jam nepadės. Reikia Kṛṣṇos sąmonės praktika pakilti į dorybės guṇą. Kai žmogų veikia aistros guṇa, jis nepatenkintas ne tik dvasiškai – vien rūpesčius jam kelia ir jo profesinė veikla. Jis kuria begalinius planus ir ieško būdų, kaip įsigyti pakankamai pinigų, kad išlaikytų savąjį status quo. Visas jo gyvenimas – vienas vargas. Neišmanymo guṇos paveikti žmonės praranda protą. Slegiami aplinkybių jie griebiasi įvairiausių svaiginančių priemonių ir tik dar labiau panyra į neišmanymą. Jų ateitis labai niūri.

Jelikož současná civilizace není pro živé bytosti právě ideální, doporučuje se rozvíjet vědomí Kṛṣṇy. Skrze vědomí Kṛṣṇy společnost vyvine kvalitu dobra, díky níž lidé uvidí vše tak, jak to opravdu je. Když podléhají kvalitě nevědomosti, jsou jako zvířata a nevidí nic v pravém světle. Nevidí například, že když zabijí nějaké zvíře, vystavují se tím nebezpečí, že totéž zvíře zabije v příštím životě je. Jelikož jim není poskytováno skutečné poznání, stávají se nezodpovědnými. K odstranění této nezodpovědnosti je nutné vzdělání, které bude u lidí rozvíjet kvalitu dobra. Lidé vzdělávaní na úrovni kvality dobra budou věci vidět střízlivě, realisticky. Pak může nastat štěstí a blahobyt. Dokonce i když většina lidí není šťastná a úspěšná, mír a blahobyt bude moci zavládnout na celém světě, pokud určité procento obyvatelstva rozvine vědomí Kṛṣṇy a dospěje ke kvalitě dobra. Když se však svět oddává kvalitám vášně a nevědomosti, není mír a blahobyt možný. Lidé ovlivnění kvalitou vášně jsou chamtiví a jejich prahnutí po smyslovém požitku je bezmezné. Můžeme si všimnout, že i když má někdo dostatek peněz a prostředků k uspokojování smyslů, přesto se netěší štěstí ani klidu mysli. Nemůže jich dosáhnout, jelikož je pod vlivem kvality vášně. Pokud někdo touží po štěstí, peníze mu v tom nepomohou; musí rozvíjením vědomí Kṛṣṇy dosáhnout kvality dobra. Když je člověk ovlivněn kvalitou vášně, nejenže je v mysli nešťastný, ale působí mu potíže i jeho práce. Musí vymýšlet mnoho plánů, aby si zaopatřil dostatek peněz a mohl si tak udržet své postavení. To vše je pouze strádání. Z lidí podléhajících kvalitě nevědomosti se stávají blázni. V zoufalství ze své situace se uchylují k omamným látkám, čímž klesají do nevědomosti ještě hlouběji. Jejich budoucnost je skutečně temná.