Skip to main content

TEXT 3

TEXT 3

Tekstas

Текст

kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi
sarva-kṣetreṣu bhārata
kṣetra-kṣetrajñayor jñānaṁ
yat taj jñānaṁ mataṁ mama
кшетра-джн̃ам̇ ча̄пі ма̄м̇ віддгі
сарва-кшетрешу бга̄рата
кшетра-кшетраджн̃айор джн̃а̄нам̇
йат тадж джн̃а̄нам̇ матам̇ мама

Synonyms

Послівний переклад

kṣetra-jñam — lauką pažįstančiu subjektu; ca — taip pat; api — tikrai; mām — Mane; viddhi — žinoki; sarva — visuose; kṣetreṣu — kūnuose; bhārata — o Bharatos sūnau; kṣetra — veiklos lauko (kūno); kṣetra-jñayoḥ — ir lauką pažįstančio subjekto; jñānam — pažinimas; yat — tas, kuris; tat — tai; jñānam — žinojimas; matam — nuomonė; mama — Mano.

кшетра-джн̃ам—той, хто знає поле; ча—також; апі—неодмінно; ма̄м—Мене; віддгі—знай; сарва—усіх; кшетрешу—у тілесних полях; бга̄рата—син Бгарати; кшетра—поле діяльності (тіло); кшетра-джн̃айох̣—той, хто знає поле; джн̃а̄нам—знання про; йат— те, що; тат—це; джн̃а̄нам—знання; матам—судження; мама— Моє.

Translation

Переклад

O Bharatos aini, žinok, kad būdamas visuose kūnuose, Aš irgi esu lauką pažįstantis subjektas. Kūno ir jį pažįstančio subjekto supratimas vadinasi žinojimu. Tokia Mano nuomonė.

О нащадку Бгарати, ти повинен зрозуміти, що Я також перебуваю в усіх тілах і знаю їх, і що розуміння тіла й того, хто знає його, називають знанням. Таке Моє слово.

Purport

Коментар

KOMENTARAS: Aptariant kūno ir jį pažįstančio subjekto, sielos bei Supersielos klausimus, išryškėja trys temos, reikalaujančios studijavimo: Viešpats, gyvoji esybė ir materija. Kiekviename veiklos lauke, kiekviename kūne, glūdi dvi sielos – individuali siela ir Supersiela. Kadangi Supersiela – pilnutinė Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ekspansija, Kṛṣṇa sako: „Aš irgi esu kūną pažįstantis subjektas, tik ne individualus, o aukščiausias. Kiekviename kūne Aš esu kaip Paramātmā, Supersiela.“

Обмірковуючи питання, що стосуються тіла і його знавця, душі й Наддуші, ми мусимо розглянути три різні теми: Господь, жива істота і матерія. В кожному полі діяльності, в кожному тілі присутні дві душі: індивідуальна і верховна. Наддуша є повновладною експансією Верховного Бога-Особи, Кр̣шн̣и, і тому Кр̣шн̣а каже: «Я також є тим, хто знає, але не одне окреме тіло, а всі тіла, як Верховний Усевідаючий. Я присутній в кожному тілі у вигляді Парама̄тми, Наддуші».

Kas remdamasis „Bhagavad-gīta“ kruopščiai aiškinasi kas yra veiklos laukas ir jį pažįstantis subjektas, tas įgis žinojimą.

Той, хто, виходячи із Бгаґавад-ґı̄ти, в усіх подробицях вивчає питання про поле діяльності й про того, хто знає це поле, зможе досягти знання.

Viešpats sako: „Aš esu veiklos lauką pažįstantis subjektas, glūdintis kiekviename individualiame kūne.“ Individas gali pažinti savo kūną, tačiau kitų kūnų jis nepažįsta. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Supersielos pavidalu esantis visuose kūnuose, apie juos žino viską. Jis pažįsta visus įvairiausioms gyvybės rūšims priklausančius kūnus. Kurios nors šalies gyventojas gali gerai pažinti savo žemės sklypelį, tuo tarpu karalius pažįsta ne tik savo rūmus, bet taip pat žino, kokios yra kiekvieno jo pavaldinio valdos. Taip ir žmogus yra individualaus kūno savininkas, tuo tarpu Aukščiausiajam Viešpačiui priklauso visi kūnai. Karalius – pirmutinis karalystės savininkas, o piliečiai – antraeiliai. Aukščiausiasis Viešpats yra aukščiausias visų kūnų savininkas.

Господь каже: «Я той, хто знає поле діяльності, перебуваючи в кожному окремому тілі». Індивід може знати своє власне тіло, але він не володіє знанням про інші тіла. Верховний Бог-Особа, що присутній у всіх тілах у вигляді Наддуші, знає все про всі тіла. Господь знає всі тіла всіх різноманітних форм життя. Громадянин може знати все про свою ділянку землі, однак цар знає не лише про справи свого палацу, але й про всі приватні володіння своїх підданих. Так само, жива істота може особисто володіти певним тілом, але Верховний Господь — володар усіх тіл. Цар є справжнім володарем держави, а громадянин — другорядним. Так само і Верховний Господь є верховний володар усіх тіл.

Kūną sudaro juslės. Aukščiausiasis Viešpats yra Hṛṣīkeśa, „juslių valdovas“. Jis toks pats pirmutinis juslių valdovas, kaip karalius – pirmutinis valstybės reikalų tvarkytojas, o piliečiai – tik antraeiliai. Viešpats sako: „Aš irgi esu pažįstantis subjektas“. Tai reiškia, kad Jis yra aukščiausias pažįstantis subjektas, tuo tarpu individuali siela pažįsta tiktai savo kūną. Vedų raštuose teigiama:

Тіло складається з чуттів. Верховний Господь є Хр̣шı̄кеш́а, тобто «володар чуттів». Він — істинний повелитель чуттів, так само, як цар насправді керує всіма державними справами, а влада громадян має другорядний характер. Господь каже: «Я також той, хто знає». Це означає, що Він — верховний знавець, індивідуальна ж душа володіє знанням лише про своє конкретне тіло. У ведичній літературі це виражено таким чином:

kṣetrāṇi hi śarīrāṇi
bījaṁ cāpi śubhāśubhe
tāni vetti sa yogātmā
tataḥ kṣetra-jña ucyate
кшетра̄н̣і хі ш́арı̄ра̄н̣і
бı̄джам̇ чапі ш́убга̄ш́убге
та̄ні ветті са йоґа̄тма̄
татах̣ кшетра-джн̃а учйате

Kūnas vadinamas kṣetra; jame gyvena jo savininkas bei Aukščiausiasis Viešpats, pažįstantis ir kūną, ir jo šeimininką. Todėl Viešpats vadinamas visus laukus pažįstančiu subjektu. Toliau kalbama, kuo skiriasi veiklos laukas, veiklą pažįstantis subjektas ir aukščiausias veiklą pažįstantis subjektas. Tobulas kūno, individualios sielos ir Supersielos prigimties pažinimas Vedų raštų terminologija yra jñāna. Tokia Kṛṣṇos nuomonė. Žinojimas – tai supratimas, jog ir siela, ir Supersiela yra vienodos, tačiau kartu ir skirtingos. Žmogaus, kuris nesuvokia veiklos lauko ir veiklą pažįstančio subjekto, žinojimas netobulas. Reikėtų suprasti padėtį prakṛti (gamtos), puruṣos (gamta besimėgaujančio subjekto) ir īśvaros (pažįstančio subjekto, kuris viešpatauja arba valdo gamtą ir individualią sielą). Nederėtų suplakti vienon krūvon gamtos, puruṣos ir īśvaros, nes jų požymiai – skirtingi. Nereikia painioti tapytojo, paveikslo ir molberto. Materialus pasaulis (veiklos laukas) – tai gamta, kuria naudojasi gyvoji esybė, o virš jų abiejų yra aukščiausias valdovas – Dievo Asmuo. Pasak Vedų („Śvetaśvatara Upaniṣada“ 1.12), – bhoktā bhogyaṁ preritāraṁ ca matvā/ sarvaṁ proktaṁ tri-vidhaṁ brahmam etat. Skiriamos trys Brahmano sampratos: prakṛti – Brahmanas, kaip veiklos laukas; jīva (individuali siela) – Brahmanas, kuris stengiasi valdyti materialią gamtą; prakṛti ir jīvą taip pat valdo Brahmanas, tačiau Jis – tikrasis valdovas.

Тіло називається кшетра, і в ньому мешкає його власник, а також Верховний Господь, який знає і тіло, і його власника. Тому Його називають тим, хто знає всі поля. Різницю між полем діяльності, тим, хто знає діяльність і верховним знавцем діяльності далі описано так. Досконале знання про природне походження та будову тіла, про справжню природу та статус індивідуальної душі та про істинне верховне становище Наддуші називають у ведичній літературі джн̃а̄на. Це слова Кр̣шн̣и. Знання полягає в розумінні того, що душа і Наддуша єдині і все ж таки відмінні одна від одної. Людина, яка не усвідомлює поля діяльності й того, хто знає про діяльність, не володіє досконалим знанням. Потрібно усвідомити становище пракр̣ті (природи); пуруші (того хто насолоджується природою) й ı̄ш́вари (того, хто знає і керує природою й окремою душею). Треба розрізняти їхні становища. Не можна плутати художника з картиною й мольбертом. Матеріальний світ, тобто поле діяльності, являє собою природу; жива істота насолоджується природою, а над природою та живими істотами стоїть верховний правитель, Бог-Особа. Мовою Вед (Ш́вета̄ш́ватара Упанішада 1.12) це виражено так: бгокта̄ бгоґйам̇ преріта̄рам̇ ча матва̄ / сарвам̇ проктам̇ трі-відгам̇ брахмам етат. Існують три концепції Брахмана: пракр̣ті є Брахман у вигляді поля діяльності, джı̄ва (індивідуальна душа) також є Брахман і прагне керувати матеріальною природою, а домінує над цими двома також Брахман, але Він — істинний володар.

Be to, šiame skyriuje aiškinama, kad vienas iš dviejų pažįstančių subjektų klysta, o kitas – ne. Vienas – aukštesnis, o kitas – jam pavaldus. Kas mano, kad abu lauką pažįstantys subjektai yra viena ir tas pat, tas prieštarauja Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris čia labai aiškiai sako: „Aš irgi esu veiklos lauką pažįstantis subjektas.“ Kas virvę laiko gyvate, tas nieko neišmano. Egzistuoja įvairūs kūnai ir įvairūs jų savininkai. Kūnai įvairūs todėl, kad kiekviena individuali siela turi tik jai būdingą sugebėjimą viešpatauti materialioje gamtoje. Tačiau Aukščiausiasis glūdi visuose juose kaip valdovas. Reikšmingas posmo žodis ca, mat jis nurodo bendrą kūnų visumą. Tokios nuomonės yra Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa. Kiekviename be išimties kūne glūdi ne tik individuali siela, bet ir Kṛṣṇa – Supersiela. Todėl Kṛṣṇa kuo aiškiausiai sako, kad Supersiela valdo ir veiklos lauką, ir ribotąjį besimėgaujantį subjektą.

In this chapter it will also be explained that out of the two knowers, one is fallible and the other is infallible. One is superior and the other is subordinate. One who understands the two knowers of the field to be one and the same contradicts the Supreme Personality of Godhead, who states here very clearly, “I am also the knower of the field of activity.” One who misunderstands a rope to be a serpent is not in knowledge. There are different kinds of bodies, and there are different owners of the bodies. Because each individual soul has his individual capacity for lording it over material nature, there are different bodies. But the Supreme also is present in them as the controller. The word ca is significant, for it indicates the total number of bodies. That is the opinion of Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa. Kṛṣṇa is the Supersoul present in each and every body apart from the individual soul. And Kṛṣṇa explicitly says here that real knowledge is to know that the Supersoul is the controller of both the field of activities and the finite enjoyer.