TEXT 3

Tekstas

Text

kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi
sarva-kṣetreṣu bhārata
kṣetra-kṣetrajñayor jñānaṁ
yat taj jñānaṁ mataṁ mama

Synonyms

kṣetra-jñam — lauką pažįstančiu subjektu; ca — taip pat; api — tikrai; mām — Mane; viddhi — žinoki; sarva — visuose; kṣetreṣu — kūnuose; bhārata — o Bharatos sūnau; kṣetra — veiklos lauko (kūno); kṣetra-jñayoḥ — ir lauką pažįstančio subjekto; jñānam — pažinimas; yat — tas, kuris; tat — tai; jñānam — žinojimas; matam — nuomonė; mama — Mano.

kṣetra-jñam — the knower of the field; ca — also; api — certainly; mām — Me; viddhi — know; sarva — all; kṣetreṣu — in bodily fields; bhārata — O son of Bharata; kṣetra — the field of activities (the body); kṣetra-jñayoḥ — and the knower of the field; jñānam — knowledge of; yat — that which; tat — that; jñānam — knowledge; matam — opinion; mama — My.

Translation

O Bharatos aini, žinok, kad būdamas visuose kūnuose, Aš irgi esu lauką pažįstantis subjektas. Kūno ir jį pažįstančio subjekto supratimas vadinasi žinojimu. Tokia Mano nuomonė.

O scion of Bharata, you should understand that I am also the knower in all bodies, and to understand this body and its knower is called knowledge. That is My opinion.

Purport

KOMENTARAS: Aptariant kūno ir jį pažįstančio subjekto, sielos bei Supersielos klausimus, išryškėja trys temos, reikalaujančios studijavimo: Viešpats, gyvoji esybė ir materija. Kiekviename veiklos lauke, kiekviename kūne, glūdi dvi sielos – individuali siela ir Supersiela. Kadangi Supersiela – pilnutinė Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ekspansija, Kṛṣṇa sako: „Aš irgi esu kūną pažįstantis subjektas, tik ne individualus, o aukščiausias. Kiekviename kūne Aš esu kaip Paramātmā, Supersiela.“

While discussing the subject of the body and the knower of the body, the soul and the Supersoul, we shall find three different topics of study: the Lord, the living entity, and matter. In every field of activities, in every body, there are two souls: the individual soul and the Supersoul. Because the Supersoul is the plenary expansion of the Supreme Personality of Godhead, Kṛṣṇa, Kṛṣṇa says, “I am also the knower, but I am not the individual knower of the body. I am the superknower. I am present in every body as the Paramātmā, or Supersoul.”

Kas remdamasis „Bhagavad-gīta“ kruopščiai aiškinasi kas yra veiklos laukas ir jį pažįstantis subjektas, tas įgis žinojimą.

One who studies the subject matter of the field of activity and the knower of the field very minutely, in terms of this Bhagavad-gītā, can attain to knowledge.

Viešpats sako: „Aš esu veiklos lauką pažįstantis subjektas, glūdintis kiekviename individualiame kūne.“ Individas gali pažinti savo kūną, tačiau kitų kūnų jis nepažįsta. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Supersielos pavidalu esantis visuose kūnuose, apie juos žino viską. Jis pažįsta visus įvairiausioms gyvybės rūšims priklausančius kūnus. Kurios nors šalies gyventojas gali gerai pažinti savo žemės sklypelį, tuo tarpu karalius pažįsta ne tik savo rūmus, bet taip pat žino, kokios yra kiekvieno jo pavaldinio valdos. Taip ir žmogus yra individualaus kūno savininkas, tuo tarpu Aukščiausiajam Viešpačiui priklauso visi kūnai. Karalius – pirmutinis karalystės savininkas, o piliečiai – antraeiliai. Aukščiausiasis Viešpats yra aukščiausias visų kūnų savininkas.

The Lord says, “I am the knower of the field of activities in every individual body.” The individual may be the knower of his own body, but he is not in knowledge of other bodies. The Supreme Personality of Godhead, who is present as the Supersoul in all bodies, knows everything about all bodies. He knows all the different bodies of all the various species of life. A citizen may know everything about his patch of land, but the king knows not only his palace but all the properties possessed by the individual citizens. Similarly, one may be the proprietor of the body individually, but the Supreme Lord is the proprietor of all bodies. The king is the original proprietor of the kingdom, and the citizen is the secondary proprietor. Similarly, the Supreme Lord is the supreme proprietor of all bodies.

Kūną sudaro juslės. Aukščiausiasis Viešpats yra Hṛṣīkeśa, „juslių valdovas“. Jis toks pats pirmutinis juslių valdovas, kaip karalius – pirmutinis valstybės reikalų tvarkytojas, o piliečiai – tik antraeiliai. Viešpats sako: „Aš irgi esu pažįstantis subjektas“. Tai reiškia, kad Jis yra aukščiausias pažįstantis subjektas, tuo tarpu individuali siela pažįsta tiktai savo kūną. Vedų raštuose teigiama:

The body consists of the senses. The Supreme Lord is Hṛṣīkeśa, which means “the controller of the senses.” He is the original controller of the senses, just as the king is the original controller of all the activities of the state; the citizens are secondary controllers. The Lord says, “I am also the knower.” This means that He is the superknower; the individual soul knows only his particular body. In the Vedic literature, it is stated as follows:

kṣetrāṇi hi śarīrāṇi
bījaṁ cāpi śubhāśubhe
tāni vetti sa yogātmā
tataḥ kṣetra-jña ucyate

Kūnas vadinamas kṣetra; jame gyvena jo savininkas bei Aukščiausiasis Viešpats, pažįstantis ir kūną, ir jo šeimininką. Todėl Viešpats vadinamas visus laukus pažįstančiu subjektu. Toliau kalbama, kuo skiriasi veiklos laukas, veiklą pažįstantis subjektas ir aukščiausias veiklą pažįstantis subjektas. Tobulas kūno, individualios sielos ir Supersielos prigimties pažinimas Vedų raštų terminologija yra jñāna. Tokia Kṛṣṇos nuomonė. Žinojimas – tai supratimas, jog ir siela, ir Supersiela yra vienodos, tačiau kartu ir skirtingos. Žmogaus, kuris nesuvokia veiklos lauko ir veiklą pažįstančio subjekto, žinojimas netobulas. Reikėtų suprasti padėtį prakṛti (gamtos), puruṣos (gamta besimėgaujančio subjekto) ir īśvaros (pažįstančio subjekto, kuris viešpatauja arba valdo gamtą ir individualią sielą). Nederėtų suplakti vienon krūvon gamtos, puruṣos ir īśvaros, nes jų požymiai – skirtingi. Nereikia painioti tapytojo, paveikslo ir molberto. Materialus pasaulis (veiklos laukas) – tai gamta, kuria naudojasi gyvoji esybė, o virš jų abiejų yra aukščiausias valdovas – Dievo Asmuo. Pasak Vedų („Śvetaśvatara Upaniṣada“ 1.12), – bhoktā bhogyaṁ preritāraṁ ca matvā/ sarvaṁ proktaṁ tri-vidhaṁ brahmam etat. Skiriamos trys Brahmano sampratos: prakṛti – Brahmanas, kaip veiklos laukas; jīva (individuali siela) – Brahmanas, kuris stengiasi valdyti materialią gamtą; prakṛti ir jīvą taip pat valdo Brahmanas, tačiau Jis – tikrasis valdovas.

This body is called the kṣetra, and within it dwells the owner of the body and the Supreme Lord, who knows both the body and the owner of the body. Therefore He is called the knower of all fields. The distinction between the field of activities, the knower of activities, and the supreme knower of activities is described as follows. Perfect knowledge of the constitution of the body, the constitution of the individual soul, and the constitution of the Supersoul is known in terms of Vedic literature as jñāna. That is the opinion of Kṛṣṇa. To understand both the soul and the Supersoul as one yet distinct is knowledge. One who does not understand the field of activity and the knower of activity is not in perfect knowledge. One has to understand the position of prakṛti (nature), puruṣa (the enjoyer of nature) and īśvara (the knower who dominates or controls nature and the individual soul). One should not confuse the three in their different capacities. One should not confuse the painter, the painting and the easel. This material world, which is the field of activities, is nature, and the enjoyer of nature is the living entity, and above them both is the supreme controller, the Personality of Godhead. It is stated in the Vedic language (in the Śvetāśvatara Upaniṣad 1.12), bhoktā bhogyaṁ preritāraṁ ca matvā/ sarvaṁ proktaṁ tri-vidhaṁ brahmam etat. There are three Brahman conceptions: prakṛti is Brahman as the field of activities, and the jīva (individual soul) is also Brahman and is trying to control material nature, and the controller of both of them is also Brahman, but He is the factual controller.

Be to, šiame skyriuje aiškinama, kad vienas iš dviejų pažįstančių subjektų klysta, o kitas – ne. Vienas – aukštesnis, o kitas – jam pavaldus. Kas mano, kad abu lauką pažįstantys subjektai yra viena ir tas pat, tas prieštarauja Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris čia labai aiškiai sako: „Aš irgi esu veiklos lauką pažįstantis subjektas.“ Kas virvę laiko gyvate, tas nieko neišmano. Egzistuoja įvairūs kūnai ir įvairūs jų savininkai. Kūnai įvairūs todėl, kad kiekviena individuali siela turi tik jai būdingą sugebėjimą viešpatauti materialioje gamtoje. Tačiau Aukščiausiasis glūdi visuose juose kaip valdovas. Reikšmingas posmo žodis ca, mat jis nurodo bendrą kūnų visumą. Tokios nuomonės yra Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa. Kiekviename be išimties kūne glūdi ne tik individuali siela, bet ir Kṛṣṇa – Supersiela. Todėl Kṛṣṇa kuo aiškiausiai sako, kad Supersiela valdo ir veiklos lauką, ir ribotąjį besimėgaujantį subjektą.

In this chapter it will also be explained that out of the two knowers, one is fallible and the other is infallible. One is superior and the other is subordinate. One who understands the two knowers of the field to be one and the same contradicts the Supreme Personality of Godhead, who states here very clearly, “I am also the knower of the field of activity.” One who misunderstands a rope to be a serpent is not in knowledge. There are different kinds of bodies, and there are different owners of the bodies. Because each individual soul has his individual capacity for lording it over material nature, there are different bodies. But the Supreme also is present in them as the controller. The word ca is significant, for it indicates the total number of bodies. That is the opinion of Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa. Kṛṣṇa is the Supersoul present in each and every body apart from the individual soul. And Kṛṣṇa explicitly says here that real knowledge is to know that the Supersoul is the controller of both the field of activities and the finite enjoyer.