TEXT 3

Tekstas

Tekst

kṣetra-jñaṁ cāpi māṁ viddhi
sarva-kṣetreṣu bhārata
kṣetra-kṣetrajñayor jñānaṁ
yat taj jñānaṁ mataṁ mama

Synonyms

kṣetra-jñam — lauką pažįstančiu subjektu; ca — taip pat; api — tikrai; mām — Mane; viddhi — žinoki; sarva — visuose; kṣetreṣu — kūnuose; bhārata — o Bharatos sūnau; kṣetra — veiklos lauko (kūno); kṣetra-jñayoḥ — ir lauką pažįstančio subjekto; jñānam — pažinimas; yat — tas, kuris; tat — tai; jñānam — žinojimas; matam — nuomonė; mama — Mano.

kṣetra-jñam — (som) handlingsfeltets kender; ca — også; api — afgjort; mām — Mig; viddhi — forstå; sarva — i alle; kṣetreṣu — kropslige handlingsfelter; bhārata — O Bharatas efterkommer; kṣetra — om handlingsfeltet (kroppen); kṣetra-jñayoḥ — og feltets kender; jñānam — viden; yat — det, som; tat — det (er); jñānam — viden; matam — mening; mama — Min.

Translation

O Bharatos aini, žinok, kad būdamas visuose kūnuose, Aš irgi esu lauką pažįstantis subjektas. Kūno ir jį pažįstančio subjekto supratimas vadinasi žinojimu. Tokia Mano nuomonė.

O Bharatas efterkommer, du må forstå, at Jeg er også kenderen i alle kroppe, og at forstå denne krop og dens kender kaldes viden. Det er Min konklusion.

Purport

KOMENTARAS: Aptariant kūno ir jį pažįstančio subjekto, sielos bei Supersielos klausimus, išryškėja trys temos, reikalaujančios studijavimo: Viešpats, gyvoji esybė ir materija. Kiekviename veiklos lauke, kiekviename kūne, glūdi dvi sielos – individuali siela ir Supersiela. Kadangi Supersiela – pilnutinė Aukščiausiojo Dievo Asmens, Kṛṣṇos, ekspansija, Kṛṣṇa sako: „Aš irgi esu kūną pažįstantis subjektas, tik ne individualus, o aukščiausias. Kiekviename kūne Aš esu kaip Paramātmā, Supersiela.“

FORKLARING: I diskussionen af kroppen og kroppens kendere (sjælen og Oversjælen) lærer vi om tre ting: Herren, det levende væsen og materie. I alle handlingsfelter eller kroppe er der to sjæle: den individuelle sjæl og Oversjælen. Eftersom Oversjælen er den fuldstændige ekspansion af Guddommens Højeste Personlighed, Kṛṣṇa, erklærer Kṛṣṇa: “Jeg er også kenderen, men Jeg er ikke kroppens individuelle kender. Jeg er overkenderen. Jeg er til stede i alle kroppe som Paramātmā eller Oversjælen.”

Kas remdamasis „Bhagavad-gīta“ kruopščiai aiškinasi kas yra veiklos laukas ir jį pažįstantis subjektas, tas įgis žinojimą.

Hvis man nøje studerer handlingsfeltet og handlingsfeltets kendere, sådan som de præsenteres i Bhagavad-gītā, kan man komme til viden.

Viešpats sako: „Aš esu veiklos lauką pažįstantis subjektas, glūdintis kiekviename individualiame kūne.“ Individas gali pažinti savo kūną, tačiau kitų kūnų jis nepažįsta. Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Supersielos pavidalu esantis visuose kūnuose, apie juos žino viską. Jis pažįsta visus įvairiausioms gyvybės rūšims priklausančius kūnus. Kurios nors šalies gyventojas gali gerai pažinti savo žemės sklypelį, tuo tarpu karalius pažįsta ne tik savo rūmus, bet taip pat žino, kokios yra kiekvieno jo pavaldinio valdos. Taip ir žmogus yra individualaus kūno savininkas, tuo tarpu Aukščiausiajam Viešpačiui priklauso visi kūnai. Karalius – pirmutinis karalystės savininkas, o piliečiai – antraeiliai. Aukščiausiasis Viešpats yra aukščiausias visų kūnų savininkas.

Herren erklærer: “Jeg er handlingsfeltets kender i alle individuelle kroppe.” Hvert enkelt individ er nok kenderen af sin egen krop, men han er ikke bekendt med andre kroppe. Guddommens Højeste Personlighed, der er til stede i alle kroppe som Oversjælen, ved derimod alt om alle kroppe. Han kender alle de forskellige kroppe i alle de forskellige livsformer. En borger ved måske alt om sin egen jordlod, men kongen kender ikke blot sit eget palads, men også alle de besiddelser, som de individuelle borgere ejer. På samme måde kan man være kroppens individuelle besidder, men den Højeste Herre er ejeren af samtlige kroppe. Kongen er den primære ejer af kongeriget, og borgeren er den sekundære ejer. På samme måde er den Højeste Herre alle kroppes højeste ejer.

Kūną sudaro juslės. Aukščiausiasis Viešpats yra Hṛṣīkeśa, „juslių valdovas“. Jis toks pats pirmutinis juslių valdovas, kaip karalius – pirmutinis valstybės reikalų tvarkytojas, o piliečiai – tik antraeiliai. Viešpats sako: „Aš irgi esu pažįstantis subjektas“. Tai reiškia, kad Jis yra aukščiausias pažįstantis subjektas, tuo tarpu individuali siela pažįsta tiktai savo kūną. Vedų raštuose teigiama:

Kroppen består af sanser. Den Højeste Herre kaldes Hṛṣīkeśa, der betyder “sansernes herre”. Han er sansernes oprindelige hersker, ligesom kongen er den oprindelige hersker over alle aktiviteter i staten. Borgerne er sekundære herskere. Herren erklærer: “Jeg er også kenderen.” Dette betyder, at Han er overkenderen. Den individuelle sjæl kender kun sin bestemte krop. Det forklares i den vediske litteratur (Mahābhārata 12.339.6):

kṣetrāṇi hi śarīrāṇi
bījaṁ cāpi śubhāśubhe
tāni vetti sa yogātmā
tataḥ kṣetra-jña ucyate

Kūnas vadinamas kṣetra; jame gyvena jo savininkas bei Aukščiausiasis Viešpats, pažįstantis ir kūną, ir jo šeimininką. Todėl Viešpats vadinamas visus laukus pažįstančiu subjektu. Toliau kalbama, kuo skiriasi veiklos laukas, veiklą pažįstantis subjektas ir aukščiausias veiklą pažįstantis subjektas. Tobulas kūno, individualios sielos ir Supersielos prigimties pažinimas Vedų raštų terminologija yra jñāna. Tokia Kṛṣṇos nuomonė. Žinojimas – tai supratimas, jog ir siela, ir Supersiela yra vienodos, tačiau kartu ir skirtingos. Žmogaus, kuris nesuvokia veiklos lauko ir veiklą pažįstančio subjekto, žinojimas netobulas. Reikėtų suprasti padėtį prakṛti (gamtos), puruṣos (gamta besimėgaujančio subjekto) ir īśvaros (pažįstančio subjekto, kuris viešpatauja arba valdo gamtą ir individualią sielą). Nederėtų suplakti vienon krūvon gamtos, puruṣos ir īśvaros, nes jų požymiai – skirtingi. Nereikia painioti tapytojo, paveikslo ir molberto. Materialus pasaulis (veiklos laukas) – tai gamta, kuria naudojasi gyvoji esybė, o virš jų abiejų yra aukščiausias valdovas – Dievo Asmuo. Pasak Vedų („Śvetaśvatara Upaniṣada“ 1.12), – bhoktā bhogyaṁ preritāraṁ ca matvā/ sarvaṁ proktaṁ tri-vidhaṁ brahmam etat. Skiriamos trys Brahmano sampratos: prakṛti – Brahmanas, kaip veiklos laukas; jīva (individuali siela) – Brahmanas, kuris stengiasi valdyti materialią gamtą; prakṛti ir jīvą taip pat valdo Brahmanas, tačiau Jis – tikrasis valdovas.

Denne krop kaldes kṣetra, og inden i kroppen bor kroppens ejer og den Højeste Herre, der kender både kroppen og kroppens ejer. Derfor betegnes Han som kenderen af alle handlingsfelter. Forskellen på handlingsfeltet, den, der kender handlingerne, og den højeste kender af alle handlinger bliver beskrevet i det følgende. Fuldstændig viden om naturen af kroppen, den individuelle sjæl og Oversjælen kaldes i den vediske litteratur for jñāna. Det er Kṛṣṇas forståelse. At forstå både sjælen og Oversjælen som ét med og dog forskellige fra hinanden er viden. Hvis man ikke forstår handlingsfeltet og handlingernes kender, kan man ikke siges at have fuldkommen viden. Man må forstå beskaffenheden af prakṛti (naturen), puruṣa (naturens nyder, den individuelle sjæl) og īśvara (kenderen, der styrer eller behersker både naturen og den individuelle sjæl). Man må ikke forveksle dem med hinanden i deres forskellige kapaciteter. Man må ikke forveksle maleren, maleriet og staffeliet med hinanden. Denne materielle verden, der er handlingsfeltet, er naturen, naturens nyder er det levende væsen, og over dem begge findes den højeste hersker, Guddommens Personlighed. Vi finder den følgende forklaring i de vediske skrifter (Śvetāśvatara Upaniṣad 1.12): bhoktā bhogyaṁ preritāraṁ ca matvā, sarvaṁ proktaṁ tri-vidhaṁ brahmam etat. Der findes tre Brahman-opfattelser: Prakṛti er Brahman i form af handlingsfeltet, jīvaen (den individuelle sjæl) er også Brahman, der prøver at herske over den materielle natur, og herskeren over dem begge er ligeledes Brahman, men Han er den virkelige hersker.

Be to, šiame skyriuje aiškinama, kad vienas iš dviejų pažįstančių subjektų klysta, o kitas – ne. Vienas – aukštesnis, o kitas – jam pavaldus. Kas mano, kad abu lauką pažįstantys subjektai yra viena ir tas pat, tas prieštarauja Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, kuris čia labai aiškiai sako: „Aš irgi esu veiklos lauką pažįstantis subjektas.“ Kas virvę laiko gyvate, tas nieko neišmano. Egzistuoja įvairūs kūnai ir įvairūs jų savininkai. Kūnai įvairūs todėl, kad kiekviena individuali siela turi tik jai būdingą sugebėjimą viešpatauti materialioje gamtoje. Tačiau Aukščiausiasis glūdi visuose juose kaip valdovas. Reikšmingas posmo žodis ca, mat jis nurodo bendrą kūnų visumą. Tokios nuomonės yra Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇa. Kiekviename be išimties kūne glūdi ne tik individuali siela, bet ir Kṛṣṇa – Supersiela. Todėl Kṛṣṇa kuo aiškiausiai sako, kad Supersiela valdo ir veiklos lauką, ir ribotąjį besimėgaujantį subjektą.

Det bliver også forklaret i dette kapitel, at af de to kendere er den ene fejlbarlig og den anden ufejlbarlig. Den ene er overordnet og den anden underordnet. Den, der anser de to kendere af handlingsfeltet for at være én og samme, modsiger Guddommens Højeste Personlighed, der her fastslår meget tydeligt: “Jeg er også handlingsfeltets kender.” At forveksle et reb med en slange kan ikke kaldes viden. Der findes forskellige slags kroppe, og der findes forskellige ejere af disse kroppe. Eftersom hver eneste individuel sjæl har sin individuelle kapacitet til at herske over den materielle natur, findes der forskellige kroppe. Men den Højeste er også til stede i dem som herskeren. Ordet ca er vigtigt, for det refererer til det totale antal kroppe. Det er Śrīla Baladeva Vidyābhūṣaṇas konklusion. Kṛṣṇa er Oversjælen, der befinder sig i hver eneste krop sammen med den individuelle sjæl. Og her siger Kṛṣṇa udtrykkeligt, at virkelig viden vil sige at forstå, at Oversjælen behersker både handlingsfeltet og den begrænsede nyder.