Skip to main content
Library » Bhagavad-gītā, kokia ji yra » TRYLIKTAS SKYRIUS

TEXT 29

TEXT 29

Tekstas

Tekst

samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim
samaṁ paśyan hi sarvatra
samavasthitam īśvaram
na hinasty ātmanātmānaṁ
tato yāti parāṁ gatim

Synonyms

Synonyms

samam — vienodai; paśyan — matydamas; hi — tikrai; sarvatra — visur; samasvasthitam — vienodai esančią; īśvaram — Supersielą; na — ne; hinasti — žlugdo; ātmanā — protu; ātmānam — sielą; tataḥ — tada; yāti — pasiekia; parām — transcendentinį; gatim — tikslą.

samam — i lige høj grad; paśyan — idet han ser; hi — afgjort; sarvatra — overalt; samavasthitam — ligeligt situeret; īśvaram — Oversjælen; na — ikke; hinasti — han fornedrer; ātmanā — gennem sindet; ātmānam — sjælen; tataḥ — da; yāti — når han; parām — det transcendentale; gatim — bestemmelsessted.

Translation

Translation

Kas mato Supersielą vienodai esančią visur, kiekvienoje gyvoje būtybėje, tas nepatiria nuopuolio per savo protą. Taip jis artėja į transcendentinį tikslą.

Den, der ser Oversjælen i samme grad til stede overalt i alle levende væsener, trækker ikke sig selv ned med sit sind. Således nærmer han sig det transcendentale mål.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Gyvosios esybės, patekusios į materialią būtį, padėtis kitokia, negu dvasinėje būtyje. Tačiau jei žmogus supranta, kad Aukščiausiasis, kaip Paramātma, yra visur, jei jis sugeba kiekviename gyvyje įžvelgti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tai jis nepatiria nuopuolio dėl pragaištingos mąstysenos ir palaipsniui žengia į dvasinį pasaulį. Paprastai protas trokšta juslinių malonumų, tačiau kai jis atsigręžia į Supersielą, pasiekiamas aukštas dvasinio pažinimo lygis.

FORKLARING: Ved at acceptere den materielle eksistens bliver det levende væsen anderledes situeret end i sin åndelige eksistens. Men hvis man forstår, at den Højeste befinder Sig overalt i Sin manifestation som Paramātmā, eller hvis man med andre ord kan se Guddommens Højeste Personligheds tilstedeværelse i alt levende, trækker man ikke sig selv ned med en destruktiv mentalitet, og som følge heraf gør man gradvist fremskridt mod den åndelige verden. Generelt er sindet forfaldent til forskellige former for sansetilfredsstillelse, men når sindet vender sig mod Oversjælen, bliver man avanceret i åndelig forståelse.