TEXT 26

Tekstas

Tekst

anye tv evam ajānantaḥ
śrutvānyebhya upāsate
te ’pi cātitaranty eva
mṛtyuṁ śruti-parāyaṇāḥ

Synonyms

anye — kiti; tu — tačiau; evam — taip; ajānantaḥ — neturintys dvasinių žinių; śrutvā — klausydami; anyebhyaḥ — kitų; upāsate — ima garbinti; te — jie; api — taip pat; ca — ir; atitaranti — peržengia; eva — tikrai; mṛtyum — mirties kelią; śruti-parāyaṇāḥ — linkę įsiklausyti.

anye — andre; tu — men; evam — således; ajānantaḥ — uden åndelig viden; śrutvā — ved at høre; anyebhyaḥ — fra andre; upāsate — begynder at tilbede; te — de; api — selv; ca — også; atitaranti — sætter sig ud over; eva — faktisk; mṛtyum — dødens vej; śruti-parāyaṇāḥ — som er inklineret til lytteprocessen.

Translation

Yra ir tokių, kurie net neturėdami dvasinių žinių, ima garbinti Aukščiausiąjį Asmenį, išgirdę apie Jį iš kitų. Jie irgi ištrūksta iš gimimo ir mirties rato, nes yra linkę įsiklausyti, ką kalba autoritetai.

Så er der også dem, der, selv om de ikke er velbevandrede i åndelig viden, begynder at tilbede den Højeste Person efter at have hørt om Ham fra andre. På grund af deres tilbøjelighed til at lytte til autoriteter sætter de sig også ud over fødslen og dødens vej.

Purport

KOMENTARAS: Šis posmas tiesiogiai liečia šiuolaikinę visuomenę, nes iš esmės ji nesudaro sąlygų dvasiniam švietimui. Kai kas iš pažiūros gali pasirodyti esąs ateistas, agnostikas ar filosofas, bet iš tikrųjų filosofijos žinių jis neturi. Tačiau paprastas, geros širdies žmogus gali tobulėti klausydamasis apie Aukščiausiąjį Viešpatį. Tas klausymosi metodas labai svarbus. Viešpats Caitanya, skelbęs Kṛṣṇos sąmonę šiuolaikiniam pasauliui, pabrėžė šio metodo svarbą, nes eilinis žmogus gali tobulėti klausydamasis, ką sako autoritetingi šaltiniai; ypač sparčiai jis tobulėja, pasak Viešpaties Caitanyos, jei klausosi transcendentinių virpesių: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Krṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Todėl posmas ir teigia, kad visiems žmonėms derėtų pasinaudoti proga išgirsti, ką apie Dievą sako save suvokusios sielos, ir žodis po žodžio jiems viskas atsiskleis. O tada, be abejonės, jie ims garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Viešpats Caitanya sakydavo, kad mūsų laikų žmogui nereikia keisti savo padėties, tačiau būtina atmesti pastangas suvokti Aukščiausiąją Tiesą spekuliatyvių argumentų dėka. Reikia išmokti tarnauti asmenybėms, kurios pažino Aukščiausiąjį Viešpatį. Kam pasisekė rasti tyro bhakto prieglobstį, išgirsti iš jo apie dvasinės savivokos kelią ir sekti jo pėdomis, tas palengva pasieks tyro bhakto lygį. Šiame posme ypač rekomenduojamas klausymosi metodas, ir tai labai teisinga. Nors dažnai eilinis žmogus ir neturi tokių sugebėjimų, kaip tariamieji filosofai, tačiau jeigu jis su tikėjimu klausysis autoritetingo asmens, galės ištrūkti iš materialios būties ir sugrįžti namo, atgal pas Dievą.

FORKLARING: Dette vers er specielt relevant i nutidens samfund, for i den moderne verden er der så godt som ingen uddannelse i åndelige emner. Nogle mennesker kan synes at være ateistiske, agnostiske eller filosofiske, men i virkeligheden er der ingen viden om filosofi. For folk i almindelighed er der, hvis de er gode sjæle, en mulighed for at gøre fremskidt ved at lytte. At kunne lytte på denne måde er meget vigtigt. Herren Caitanya, der prædikede Kṛṣṇa-bevidsthed i den moderne verden, lagde stor vægt på at lytte, for hvis almindelige mennesker blot hører fra autoritative kilder, kan de gøre fremskridt, især hvis de ifølge Herren Caitanya lægger øre til den transcendentale lyd af Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Det fastslås derfor, at alle mennesker bør drage fordel af at lytte til realiserede sjæle og gradvist blive i stand til at forstå alt. Da vil tilbedelse af den Højeste Herre utvivlsomt finde sted. Herren Caitanya har bemærket, at i denne tidsalder er der ingen grund til at ændre sin situation, men man bør opgive forsøget på at forstå den Absolutte Sandhed igennem spekulativ logik. Man skal lære at blive en tjener af dem, der har viden om den Højeste Herre. Hvis man er så heldig at søge tilflugt hos en ren hengiven, høre fra ham om selverkendelse og følge i hans fodspor, bliver man gradvist ophøjet til selv at blive en ren hengiven. I dette vers bliver det på det kraftigste anbefalet at lytte, hvilket er særdeles relevant. Selv om folk i almindelighed ofte ikke er lige så kapable som såkaldte filosoffer, hjælper det dem til at komme ud af denne materielle eksistens og vende hjem, tilbage til Guddommen, hvis de med tro lytter til en autoritativ person.