TEXT 24

Tekstas

Tekst

ya evaṁ vetti puruṣaṁ
prakṛtiṁ ca guṇaiḥ saha
sarvathā vartamāno ’pi
na sa bhūyo ’bhijāyate

Synonyms

yaḥ — tas, kuris; evam — taip; vetti — supranta; puruṣam — gyvąją esybę; prakṛtim — materialią gamtą; ca — ir; guṇaiḥ — materialios gamtos guṇomis; saha — su; sarvathā — bet kokią padėtį; vartamānaḥ — užimtų; api — nepaisant to; na — niekada; saḥ — jis; bhūyaḥ — vėl; abhijāyate — gimsta.

yaḥ — enhver, der; evam — således; vetti — forstår; puruṣam — det levende væsen; prakṛtim — den materielle natur; ca — og; guṇaiḥ — med den materielle naturs kvaliteter; saha — sammen; sarvathā — på alle måder; vartamānaḥ — idet han befinder sig; api — på trods af; na — aldrig; saḥ — han; bhūyaḥ — igen; abhijāyate — bliver født.

Translation

Kas supranta šią filosofiją apie materialią gamtą, gyvąją esybę ir gamtos guṇų tarpusavio sąveiką, tas tikrai išsivaduos. Jis niekada daugiau čia nebegims, kad ir kokia būtų jo dabartinė padėtis.

Den, der forstår denne filosofi om den materielle natur, det levende væsen og vekselvirkningen mellem naturens kvaliteter, opnår med sikkerhed befrielse. Han fødes ikke her igen uanset sin nuværende situation.

Purport

KOMENTARAS: Aiškus materialios gamtos, Supersielos, individualios sielos bei jų savitarpio ryšio supratimas daro žmogų vertą išsivaduoti ir įžengti į dvasinę atmosferą, iš kur jam nebereikės grįžti į šią materialią gamtą. Tokį rezultatą teikia žinojimas, kurio tikslas – aiškiai suprasti, jog gyvoji esybė į materialią būtį puolė atsitiktinai. Bendraudamas su autoritetais, šventaisiais ir dvasiniu mokytoju, žmogus pats turi suprasti savo padėtį ir, suvokdamas „Bhagavad-gītą“ taip, kaip ją perteikė Dievo Asmuo, atgauti dvasinę sąmonę – Kṛṣṇos sąmonę. Tada jis tikrai nebegrįš į materialią būtį, o persikels į dvasinį pasaulį, kur gyvens palaimingą, kupiną žinojimo ir amžiną gyvenimą.

FORKLARING: En klar forståelse af den materielle natur, Oversjælen, den individuelle sjæl og deres indbyrdes forhold gør en person kvalificeret til at blive befriet og vende tilbage til den åndelige atmosfære uden at være tvunget til at komme tilbage til denne materielle natur. Dette er resultatet af viden. Formålet med viden er at forstå helt klart, at det levende væsen på en eller anden måde er faldet ned i denne materielle eksistens. Igennem sin egen personlige bestræbelse i selskab med autoriteter, helgenagtige personer og en åndelig mester må man erkende sin position og derpå vende tilbage til åndelig bevidsthed eller Kṛṣṇa-bevidsthed ved at forstå Bhagavad-gītā, som den bliver forklaret af Guddommens Højeste Personlighed. Da er det sikkert, at man aldrig mere kommer tilbage til denne materielle eksistens. Man bliver overført til den åndelige verden til et lyksaligt evigt liv i viden.