TEXT 22

Tekstas

Tekst

puruṣaḥ prakṛti-stho hi
bhuṅkte prakṛti-jān guṇān
kāraṇaṁ guṇa-saṅgo ’sya
sad-asad-yoni-janmasu

Synonyms

puruṣaḥ — gyvoji esybė; prakṛti-sthaḥ — esanti materialioje energijoje; hi — tikrai; bhuṅkte — mėgaujasi; prakṛti-jān — materialios gamtos pagimdytomis; guṇān — gamtos guṇomis; kāraṇam — priežastis; guṇa-saṅgaḥ — ryšys su gamtos guṇomis; asya — gyvosios esybės; sat-asat — gerose ir blogose; yoni — gyvybės rūšyse; janmasu — gimstant.

puruṣaḥ — elusolend; prakṛti-sthaḥ — asetsedes materiaalses energias; hi — kindlasti; bhuṅkte — naudib; prakṛti-jān — materiaalse looduse poolt loodut; guṇān — looduse guṇasid; kāraṇam — põhjus; guṇa-saṅgaḥ — kokkupuutumine looduse guṇadega; asya — elusolendi; sat-asat — heas ja halvas; yoni — elu liigid; janmasu — sündides.

Translation

Materialioje gamtoje gyvenanti esybė eina gyvenimo keliais, mėgaudamasi trimis materialios gamtos guṇomis. Įvairiose gyvybės rūšyse ji susiduria su gėriu ir blogiu, o atsitinka tai dėl jos sąlyčio su materialia gamta.

Sedasi elab elusolend materiaalses looduses, nautides looduse kolme guṇat, ning selle põhjuseks on tema kokkupuutumine materiaalse loodusega. Niiviisi kohtab ta elu erinevate liikide seas head ja halba.

Purport

KOMENTARAS: Posmas ypač svarbus suprasti, kaip gyvosios esybės persikelia iš vieno kūno į kitą. Antras skyrius aiškino, kad gyvoji esybė keičia vieną kūną į kitą taip, kaip mes drabužius. Keisti kūno drabužius mus verčia prisirišimas prie materialios būties. Kol gyvoji esybė žavisi šiuo laikinu pasauliu, tol ji priversta persikelti iš kūno į kūną. Į tas nepageidaujamas sąlygas ją įstumia noras viešpatauti materialioje gamtoje. Paveikta materialių norų esybė gimsta tai pusdieviu, tai žmogumi, o kartais – žvėrimi, paukščiu, kirminu, vandens gyviu, šventuoju ar vabzdžiu. Tam nėra galo. Nors iš tikrųjų gyvoji esybė yra įtakojama materialios gamtos, ji visada laiko save padėties šeimininke.

See värss on väga oluline, sest selle abil võime me mõista, kuidas elusolend liigub ühest kehast teise. Teises peatükis selgitatakse, et elusolend vahetab pidevalt kehasid täpselt samamoodi nagu me vahetame riideid. See „riiete vahetus" toimub põhjusel, et elusolend on kiindunud materiaalsesse eksistentsi. Nii kaua kui ta viibib selle ebareaalse avaldumise lummuses, jätkab ta rändamist ühest kehast teise. Kuna ta ihaldab valitseda materiaalse looduse üle, on ta asetatud sellistesse soovimatutesse tingimustesse. Vastavalt materiaalsele soovile sünnib elusolend vahel pooljumala, vahel inimese, vahel pühaku, vahel looma, linnu, putuka või vee-elaja kehas. See ringkäik jätkub pidevalt. Ning kõikidel juhtudel peab elusolend end olukorra peremeheks, ehkki tegelikult viibib ta materiaalse looduse võimu all.

Posmas aiškina kaip gyvoji esybė patenka į skirtingus kūnus. Tai atsitinka dėl sąlyčio su skirtingomis gamtos guṇomis. Taigi reikia pakilti virš trijų materijos guṇų ir pasiekti transcendentinį būvį. Šis būvis – tai Kṛṣṇos sąmonė. Kol žmogus jo nepasiekia, materiali sąmonė verčia jį persikelti iš kūno į kūną, nes nuo neatmenamų laikų jame liepsnoja materialūs troškimai. Reikia keisti mąstyseną. O tai padaryti tegalima klausantis, ką sako autoritetingi šaltiniai. Geriausias pavyzdys – kaip Arjuna iš Kṛṣṇos išgirsta mokslą apie Dievą. Gyvoji esybė, atsidėdama šiam klausymosi metodui, praranda nuo seno puoselėtą norą viešpatauti materialioje gamtoje. Tolydžio ir nuosekliai silpnindama seniai esantį troškimą viešpatauti, ji patiria dvasinę palaimą. Vedų mantroje sakoma, kad kuo daugiau gyvoji esybė įgyja žinių bendraudama su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, tuo didesnį amžino ir palaimingo gyvenimo džiaugsmą ji patiria.

Käesolevas värsis selgitatakse, kuidas elusolend satub erinevatesse kehadesse. Selle põhjuseks on kokkupuutumine looduse erinevate guṇadega. Seepärast peab inimene tõusma kõrgemale materiaalse looduse kolmest guṇast ning jõudma transtsendentaalsele tasandile. Seda nimetatakse Kṛṣṇa teadvuseks. Viibimata Kṛṣṇa teadvuse tasandil, sunnib materiaalne teadvus elusolendit vahetama üksteise järel erinevaid kehasid, sest juba mäletamatutest aegadest alates on ta omanud materiaalseid soove. Nüüd peab ta aga oma soovide kontseptsiooni muutma. Selline muutus võib teoks saada aga ainult autoriteetset informatsiooni kuulates. Parima näite sellest leiame me siitsamast „Bhagavad-gītāst" – Arjuna kuuleb Jumala teadust Kṛṣṇalt. Kui elusolend hakkab samuti kuulama autoriteetseid teadmiste allikaid, kaob temast järk-järgult iidsetest aegadest südames hoitud soov materiaalse looduse üle valitseda ning ta hakkab kogema vaimset õnne. Ühes vedalikus mantras öeldakse, et mida enam inimene õpib suhtlema Jumala Kõrgeima Isiksusega, seda enam hakkab ta nautima oma igavest ja õndsust täis elu.