Skip to main content

TEXT 13

TEXT 13

Tekstas

Texte

jñeyaṁ yat tat pravakṣyāmi
yaj jñātvāmṛtam aśnute
anādi mat-paraṁ brahma
na sat tan nāsad ucyate
jñeyaṁ yat tat pravakṣyāmi
yaj jñātvāmṛtam aśnute
anādi mat-paraṁ brahma
na sat tan nāsad ucyate

Synonyms

Synonyms

jñeyam — pažinimo objektą; yat — kurį; tat — tą; pravakṣyāmi — Aš dabar paaiškinsiu; yat — kurį; jñātvā — pažinęs; amṛtam — nektarą; aśnute — ragauja; anādi — neturinti pradžios; mat-param — pavaldi Man; brahma — dvasia; na — nei; sat — priežastis; tat — ta; na — nei; asat — pasekmė; ucyate — sakoma, yra.

jñeyam: connaissable; yat: ce; tat: que; pravakṣyāmi: J’expliquerai maintenant; yat: ce que; jñātvā: sachant; amṛtam: le nectar; aśnute: on goûte; anādi: sans commencement; mat-param: subordonné à Moi; brahma: l’Esprit; na: ne pas; sat: cause; tat: que; na: non plus; asat: effet; ucyate: est dit être.

Translation

Translation

Dabar Aš tau paaiškinsiu, kas yra pažinimo objektas, kurį pažinęs tu patirsi amžinybę. Brahmanas, dvasia, neturinti pradžios ir pavaldi Man, plyti anapus šio materialaus pasaulio priežasčių bei pasekmių.

Je vais maintenant t’instruire de l’objet du savoir, lequel te permettra de goûter l’éternité. Le Brahman, l’Esprit, est sans commencement, à Moi subordonné, et se situe au-delà des causes et des effets du monde matériel.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Viešpats jau nusakė veiklos lauką ir lauką pažįstantį subjektą. Jis taip pat išaiškino ir veiklos lauką pažįstančio subjekto pažinimo procesą. Dabar Jis prabyla apie pažinimo objektą, visų pirma apie sielą, o vėliau – ir apie Supersielą. Žinios apie pažįstantį subjektą – sielą ir Supersielą – suteikia galimybę paragauti gyvybės nektaro. Kaip buvo aiškinta antrame skyriuje, gyvoji esybė yra amžina. Tai patvirtina ir šis posmas. Neįmanoma nustatyti jīvos tikslios gimimo datos. Niekas negali atsekti istorijoje ir to momento, kada jīvātmā atsirado iš Aukščiausiojo Viešpaties. Taigi ji neturi pradžios. Vedų raštai apie tai liudija: na jāyate mriyate vā vipaścit („Kaṭha Upaniṣada“ 1.2.18). Kūną pažįstantis subjektas niekada negimsta ir nemiršta, jis kupinas žinojimo.

Le Seigneur a décrit le champ d’action, le connaissant de ce champ, de même que le moyen d’appréhender ce connaissant. Il commence maintenant à décrire l’objet du savoir: l’âme distincte et l’Âme Suprême. Connaître ces deux connaissants, l’âme et l’Âme Suprême, permet de goûter le nectar de l’existence. L’âme, comme on l’a vu au second chapitre, est éternelle, ce que confirme ce verset. Les jīvas ne sont pas nés à un moment précis. Nul, en effet, ne saurait déterminer le temps où ils auraient émané du Seigneur Suprême. Ils sont sans commencement. Ce que corroborent les Textes védiques (Kaṭha Upaniṣad 1.2.18): na jāyate mriyate vā vipaścit – « Jamais le connaissant du corps ne naît ni ne meurt et il a connaissance de tout. »

Vedų raštai („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.16) dar nurodo, kad Aukščiausias Viešpats, kaip Supersiela, yra pradhāna-kṣetrajña-patir guṇeśaḥ – svarbiausias kūną pažįstantis subjektas ir trijų materialios gamtos guṇų valdovas. Smṛti sako: dāsa-bhūto harer eva nānyasvaiva kadācana. Gyvosios esybės – amžini Aukščiausiojo Viešpaties tarnai. Tai Savo pamokymuose skelbia ir Viešpats Caitanya. Todėl šiame posme pateiktas Brahmano apibūdinimas siejasi su individualia siela. O kai žodis Brahmanas taikomas gyvajai esybei, reikia suprasti, kad ji yra vijñāna-brahma, o ne ānanda- brahma. Ānanda-brahma – tai Aukščiausiasis Brahmanas, Dievo Asmuo.

Ces mêmes textes (Śvetāśvatara Upaniṣad 6.16) décrivent également le Seigneur en tant qu’Âme Suprême: pradhāna-kṣetrajña-patir guṇeśaḥ – le Seigneur est le principal connaissant du corps et le maître des trois modes d’influence de la nature matérielle. Et la smṛti ajoute: dāsa-bhūto harer eva nānyasyaiva kadācana – les êtres distincts sont éternellement au service du Seigneur Suprême. Ce que confirme par ailleurs Śrī Caitanya dans Ses enseignements. Par suite, la description du Brahman, telle qu’elle est donnée dans ce verset, s’applique à l’âme infinitésimale. Lorsque, comme ici, le mot Brahman est utilisé pour désigner l’être distinct, c’est du vijñāna-brahma qu’il s’agit, par opposition à l’ānanda-brahma, qui désigne le Brahman, le Seigneur Suprême.