TEXTS 18-19

Tekstas

Text

samaḥ śatrau ca mitre ca
tathā mānāpamānayoḥ
śītoṣṇa-sukha-duḥkheṣu
samaḥ saṅga-vivarjitaḥ

tulya-nindā-stutir maunī
santuṣṭo yena kenacit
aniketaḥ sthira-matir
bhaktimān me priyo naraḥ

Synonyms

samaḥ — santūrus su; śatrau — priešais; ca — taip pat; mitre — draugais; ca — taip pat; tathā — taip; māna — garbėje; apamānayoḥ — negarbėje; śīta — šaltyje; uṣṇa — karštyje; sukha — laimėje; duḥkheṣu — kančioje; samaḥ — išlaikąs pusiausvyrą; saṅga-vivarjitaḥ — atsikratęs visų prisirišimų; tulya — vienodas; nindā — šmeižtui; stutiḥ — ir šlovinimui; maunī — tylus; santuṣṭāḥ — patenkintas; yena kenacit — viskuo; aniketaḥ — neprisirišęs prie pastogės; sthira — tvirtas; matiḥ — ryžtas; bhakti-mān — atliekantis pasiaukojimo veiklą; me — Man; priyaḥ — brangus; naraḥ — žmogus.

samaḥ — equal; śatrau — to an enemy; ca — also; mitre — to a friend; ca — also; tathā — so; māna — in honor; apamānayoḥ — and dishonor; śīta — in cold; uṣṇa — heat; sukha — happiness; duḥkheṣu — and distress; samaḥ — equipoised; saṅga-vivarjitaḥ — free from all association; tulya — equal; nindā — in defamation; stutiḥ — and repute; maunī — silent; santuṣṭaḥ — satisfied; yena kenacit — with anything; aniketaḥ — having no residence; sthira — fixed; matiḥ — determination; bhakti-mān — engaged in devotion; me — to Me; priyaḥ — dear; naraḥ — a man.

Translation

Kas santūrus su draugais ir priešais, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nesusideda su bloga draugija, visada tylus ir viskuo patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kieno žinojimas tvirtas, ir kas atlieka pasiaukojimo tarnystę, tas labai brangus Man.

One who is equal to friends and enemies, who is equipoised in honor and dishonor, heat and cold, happiness and distress, fame and infamy, who is always free from contaminating association, always silent and satisfied with anything, who doesn’t care for any residence, who is fixed in knowledge and who is engaged in devotional service – such a person is very dear to Me.

Purport

KOMENTARAS: Bhaktas niekuomet nesusideda su bloga draugija. Kartais žmogus giriamas, o kartais peikiamas. Tokia žmonių prigimtis, tačiau bhaktas visada transcendentalus tuščios šlovės ir paniekos, sielvarto ir džiaugsmo atžvilgiu. Jis labai kantrus. Jis kalba tik apie tai, kas susiję su Kṛṣṇa, todėl jį vadina nešnekiu. Tylėjimas nėra tolygus nekalbėjimui, tylėti – tai netaukšti niekų. Kalbėti reikia tik tai, kas esminga, o bhaktui esmingiausia tema – Aukščiausiasis Viešpats. Bhaktas laimingas bet kuriomis aplinkybėmis; kartais jam tenka valgyti labai skanų maistą, kartais ne, tačiau jis viskuo patenkintas. Jis nesirūpina pastoge. Kartais jam tenka gyventi po medžiu, o kartais labai ištaiginguose namuose, tačiau nei viena, nei kita jo nevilioja. Jį vadina tvirtuoliu, nes jo ryžtas ir žinojimas tvirti. Gali kristi į akis pasikartojimai bhakto savybių apibūdinime, tačiau tai daroma norint pabrėžti, kad bhaktui būtina jas visas įgyti. Neturint gerų savybių neįmanoma būti tyru bhaktu. Harāv abhaktasya kuto mahaḍ- guṇāḥ: kas nėra bhaktas, tas neturi gerų savybių. Norint būti bhaktu, reikia ugdyti geras savybes. Žinoma, tam nereikia dėti papildomų pastangų: Kṛṣṇos sąmonės veikla, pasiaukojimo tarnystė, savaime jas išugdo.

A devotee is always free from all bad association. Sometimes one is praised and sometimes one is defamed; that is the nature of human society. But a devotee is always transcendental to artificial fame and infamy, distress or happiness. He is very patient. He does not speak of anything but the topics about Kṛṣṇa; therefore he is called silent. Silent does not mean that one should not speak; silent means that one should not speak nonsense. One should speak only of essentials, and the most essential speech for the devotee is to speak for the sake of the Supreme Lord. A devotee is happy in all conditions; sometimes he may get very palatable foodstuffs, sometimes not, but he is satisfied. Nor does he care for any residential facility. He may sometimes live underneath a tree, and he may sometimes live in a very palatial building; he is attracted to neither. He is called fixed because he is fixed in his determination and knowledge. We may find some repetition in the descriptions of the qualifications of a devotee, but this is just to emphasize the fact that a devotee must acquire all these qualifications. Without good qualifications, one cannot be a pure devotee. Harāv abhaktasya kuto mahad-guṇāḥ: one who is not a devotee has no good qualification. One who wants to be recognized as a devotee should develop the good qualifications. Of course he does not extraneously endeavor to acquire these qualifications, but engagement in Kṛṣṇa consciousness and devotional service automatically helps him develop them.