TEXT 15

Tekstas

Texte

yasmān nodvijate loko
lokān nodvijate ca yaḥ
harṣāmarṣa-bhayodvegair
mukto yaḥ sa ca me priyaḥ

Synonyms

yasmāt — dėl kurio; na — niekada; udvijate — sunerimsta; lokaḥ — žmonės; lokāt — žmonių; na — niekada; udvijate — sutrikdomas; ca — taip pat; yaḥ — tas, kuris; harṣa — iš džiaugsmo; amarṣa — kančios; bhaya — baimės; udvegaiḥ — ir nerimo; muktaḥ — išsivadavęs; yaḥ — kas; saḥ — tas; ca — taip pat; me — Man; priyaḥ — labai brangus.

yasmāt: par qui; na: jamais; udvijate: sont tracassés; lokaḥ: les gens; lokāt: les gens; na: jamais; udvijate: n’est troublé; ca: aussi; yaḥ: quiconque; harṣa: du bonheur; amarṣa: du malheur; bhaya: de la crainte; udvegaiḥ: et de l’anxiété; muktaḥ: libéré; yaḥ: qui; saḥ: quiconque; ca: aussi; me: à Moi; priyaḥ: très cher.

Translation

Kas niekam nesukelia rūpesčių ir kurio niekas netrikdo, kas vienodai sutinka džiaugsmą ir kančią, baimę ir nerimą, tas labai brangus Man.

Celui qui n’est jamais cause de tracas pour autrui et ne se laisse lui-même jamais troubler, que n’affectent ni la joie ni la peine, ni la crainte ni l’anxiété, celui-là M’est très cher.

Purport

KOMENTARAS: Toliau apibūdinamos kitos bhakto savybės. Tyras bhaktas niekam nekelia rūpesčių, nerimo, baimės ir nepasitenkinimo. Kadangi bhaktas kiekvienam malonus, savo elgesiu jis niekam nesukelia rūpesčių. Net jeigu aplinkiniai ir stengiasi jam trukdyti, jis lieka nesudrumsčiamas. Viešpaties malone bhaktas išmoko nepasiduoti jokiems išorės trikdymams. Bhaktas visad pasinėręs į Kṛṣṇos sąmonę ir pasiaukojimo tarnystę, todėl materialios aplinkybės negali išmušti jį iš pusiausvyros. Paprastai materialistas labai nudžiunga gavęs tai, kas teikia pasitenkinimą jo juslėms ir kūnui, o kai mato kitus turint tokią juslinio pasitenkinimo galimybę, kurios jis pats neturi, jį apima liūdesys ir graužia pavydas. Laukdamas priešo keršto jis dreba iš baimės, o kai jam nesiseka įgyvendinti savo sumanymų – liūdi. Bhaktas, kuris visada transcendentalus tokiems išgyvenimams, yra labai brangus Kṛṣṇai.

Ici se poursuit l’énumération des qualités du dévot. Bon envers tous, il n’est cause de difficulté, de crainte, d’angoisse ou de mécontentement pour personne. Même quand on tente de le perturber, il ne se tourmente pas, car, par la grâce du Seigneur, il a appris par expérience à tolérer les assauts du monde extérieur. En fait, la conscience de Kṛṣṇa et le service de dévotion l’absorbent à tel point que rien de matériel ne peut le déranger. En général, un matérialiste est satisfait quand ses sens et son corps jouissent de certains plaisirs, mais se ronge de chagrin et de jalousie quand un autre jouit d’un objet de plaisir auquel il n’a pas accès. Il vit dans la crainte lorsqu’il redoute la vengeance d’un ennemi, et devient morose s’il ne peut s’acquitter d’une tâche avec succès. C’est parce qu’il transcende toutes ces agitations que le dévot est très cher à Kṛṣṇa.