TEXT 12

Tekstas

Texte

śreyo hi jñānam abhyāsāj
jñānād dhyānaṁ viśiṣyate
dhyānāt karma-phala-tyāgas
tyāgāc chāntir anantaram

Synonyms

śreyaḥ — geriau; hi — tikrai; jñānam — pažinimas; abhyāsāt — negu praktika; jñānāt — negu pažinimas; dhyānam — meditacija; viśiṣyate — laikoma geresne; dhyānāt — už meditaciją; karma-phala-tyagāḥ — karminės veiklos rezultatų atsižadėjimas; tyāgāt — iš tokio atsižadėjimo; śāntiḥ — ramybė; anantaram — paskui.

śreyaḥ: mieux; hi: certes; jñānam: la connaissance; abhyāsāt: la pratique; jñānāt: que la connaissance; dhyānam: la méditation; viśiṣyate: est considérée meilleure; dhyānāt: que la méditation; karma-phala-tyāgaḥ: le renoncement aux fruits des actes; tyāgāt: par ce renoncement; śāntiḥ: la paix; anantaram: par la suite.

Translation

Jei ir to neįstengi, tai gilink žinojimą. Vis dėlto, meditacija – geriau negu pažinimas, o už meditaciją geriau – veiklos vaisių atsižadėjimas, nes jų atsižadėjus, pasiekiama proto ramybė.

Si à la pratique de la conscience de Kṛṣṇa tu ne peux te plier, alors cultive la connaissance. La méditation est cependant bien supérieure et le renoncement aux fruits de l’acte plus élevé encore, car il confère la paix de l’esprit.

Purport

KOMENTARAS: Kaip jau minėta ankstesniuose posmuose, yra du pasiaukojimo tarnystės būdai: reguliuojamų principų laikymasis ir visiško potraukio Aukščiausiajam Dievo Asmeniui išsiugdymas per meilę. Tiems, kurie nesugeba laikytis Kṛṣṇos sąmonės principų, geriau gilinti žinojimą, nes žinojimas padės suvokti savo tikrąją padėtį. Ilgainiui žinojimas peraugs į meditaciją, kurios dėka žmogus tolydžio suvoks Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Esama procesų, kuriuose medituotojas ima tapatinti save su Aukščiausiuoju, bet jei jis nepajėgia atsidėti pasiaukojimo tarnystei, pirmenybė teiktina net ir tokiai meditacijos rūšiai. Jei jis negali medituoti, Vedų raštai rekomenduoja vykdyti pareigas, nurodytas brahmanams, kṣatriyams, vaiśyams ir śūdroms, apie kurias pasakoja paskutinis „Bhagavad-gītos“ skyrius. Tačiau bet kuriuo atveju būtina atsisakyti savo darbo rezultatų, ar vaisių. Tai reiškia, kad karmos rezultatus reikia panaudoti kokiam nors kilniam tikslui.

Les versets précédents nous ont montré deux aspects du service de dévotion: la voie de l’attachement total au Seigneur Suprême, par amour pour Lui, et la voie des principes régulateurs. À celui qui se trouve dans l’impossibilité de suivre ces principes de la conscience de Kṛṣṇa, il est conseillé de cultiver la connaissance, laquelle lui permettra de comprendre sa nature véritable. Cette connaissance, en se développant, mènera à la méditation, laquelle, en se développant à son tour, permettra graduellement de comprendre Dieu, la Personne Suprême.

Certaines pratiques conduisent leurs adeptes à se prendre pour Dieu, et cette forme de méditation est préférée de ceux qui sont incapables de se dédier au service de dévotion. Si l’on ne peut méditer, on peut au moins se conformer aux devoirs prescrits dans les Écritures védiques, lesquels concernent les brāhmaṇas, les kṣatriyas, les vaiśyas et les śūdras, dont nous trouverons la liste au dernier chapitre. Mais quel que soit ce devoir, il faut toujours renoncer au fruit de son labeur, c’est-à-dire employer le résultat de ses actes (karma) au service d’une bonne cause.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad yra du keliai Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, aukščiausiam tikslui, pasiekti. Vienas – nuoseklaus tobulėjimo kelias, kitas – tiesioginis. Tiesioginis kelias – tai Kṛṣṇai skirta pasiaukojimo tarnystė. Kitas metodas – veiklos vaisių atsižadėjimas. Taip prieinamas žinojimo lygis, dar tolesnis žingsnis – meditacija, paskui – Supersielos, ir pagaliau – Aukščiausiojo Dievo Asmens suvokimo lygis. Galima pasirinkti ir nuoseklų, ir tiesioginį kelią. Tiesioginis procesas ne visiems įgyvendinamas, todėl netiesioginis procesas irgi tinka. Tačiau turėtų būti aišku, kad netiesioginis kelias nerekomenduojamas Arjunai, nes jis jau pasiekė meilės ir atsidavimo Aukščiausiajam Viešpačiui lygį. Aplinkinis kelias skirtas nepasiekusiems meilės Aukščiausiajam Viešpačiui lygio. Jiems siūlomas nuoseklus procesas: atsižadėjimas, žinojimo gilinimas, meditacija, Supersielos ir Brahmano pažinimas. Tačiau pirmenybę „Bhagavad-gītā“ teikia tiesioginiam metodui. Visiems patariama pasirinkti tiesioginį metodą ir atsiduoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, Kṛṣṇai.

On voit donc, en résumé, que deux voies mènent au but suprême, à Dieu: l’une est directe, l’autre graduelle. La voie directe consiste à pratiquer le service de dévotion dans la conscience de Kṛṣṇa, et la voie indirecte à renoncer aux fruits de ses actes pour arriver à la connaissance, puis à la méditation, puis à la réalisation du Paramātmā et, finalement, à Dieu, la Personne Suprême. On peut donc prendre soit la voie rapide, soit la voie qui oblige à avancer pas à pas. Et parce que tous ne sont pas capables de suivre la première méthode, la seconde est également valable. Toutefois, comprenons bien que Kṛṣṇa ne recommande pas la voie indirecte à Arjuna, car celui-ci a déjà atteint l’étape du service d’amour et de dévotion à Dieu. La voie indirecte ne concerne que ceux qui n’ont pas encore atteint ce niveau. Ils doivent s’élever graduellement du renoncement à la connaissance, puis de la connaissance à la méditation et enfin réaliser l’Âme Suprême et le Brahman. La Bhagavad-gītā, quant à elle, souligne la voie directe, et conseille à tous de s’abandonner directement à Dieu, la Personne Suprême, Kṛṣṇa.