TEXT 11

Tekstas

Tekst

athaitad apy aśakto ’si
kartuṁ mad-yogam āśritaḥ
sarva-karma-phala-tyāgaṁ
tataḥ kuru yatātmavān

Synonyms

atha — jeigu net; etat — tai; api — taip pat; aśaktaḥ — nepajėgus; asi — tu esi; kartum — atlikti; mat — Man; yogam — pasiaukojimo tarnystėje; āśritaḥ — radęs prieglobstį; sarva-karma — visos veiklos; phala — rezultatų; tyāgam — atsižadėjimą; tataḥ — tada; kuru — atlik; yata-ātma-vān — radęs atsparą savyje.

atha — selv hvis; etat — dette; api — også; aśaktaḥ — ude af stand til; asi — du er; kartum — at gøre; mat — til Mig; yogam — i hengiven tjeneste; āśritaḥ — idet du søger tilflugt; sarva-karma — af alle handlinger; phala — af resultaterne; tyāgam — forsagelse; tataḥ — da; kuru — praktisér; yata-ātma-vān — forankret i selvet.

Translation

Tačiau jei tu nepajėgi dirbti Man su tokia sąmone, tada pasistenk veikti atsisakydamas visų savo darbo rezultatų ir atrask atsparą savyje.

Hvis du imidlertid ikke kan arbejde i denne bevidsthed om Mig, forsøg da at opgive alle resultater af dit arbejde og være forankret i selvet.

Purport

KOMENTARAS: Gali atsitikti taip, kad dėl socialinių, šeimyninių, religinių išskaičiavimų ar dėl kitų kliūčių žmogus negali prisidėti prie Kṛṣṇos sąmonės veiklos. Tam, kuris tiesiogiai užsiima Kṛṣṇos sąmonės veikla, gali nepritarti šeimos nariai ar gali iškilti kitų sunkumų. Susidūrus su šiomis kliūtimis, patariama savo veiklos rezultatus aukoti kokiam nors kilniam tikslui. Tokį kelią siūlo Vedų taisyklės. Vedos plačiai aprašo aukas ir specialias puṇyos funkcijas, arba tam tikrą veiklą, kurioje gali būti panaudoti ankstesnės veiklos rezultatai. Taip žingsnis po žingsnio pasiekiamas žinojimo būvis. Pasitaiko, kad žmogus, net nesidomintis Kṛṣṇos sąmonės veikla, šelpia ligoninę ar kitą visuomeninę įstaigą, atsisako savo sunkaus darbo vaisių. Vedos irgi pataria taip elgtis, nes atsisakant darbo vaisių palengva apsivalo protas, o apvalytam protui tampa suprantama Kṛṣṇos sąmonė. Žinoma, Kṛṣṇos sąmonė yra nepriklausoma nuo kitos patirties, nes ji pati apvalo protą. Tačiau, jei priimdamas Kṛṣṇos sąmonę žmogus susiduria su kliūtimis, jis gali pamėginti atsisakyti savo veiklos rezultatų. Šiuo požiūriu tarnystė visuomenei, bendrijai, tautai, pasiaukojimas savo kraštui etc. – visai priimtini, nes gali išaušti diena, kai žmogus pasieks tyros pasiaukojimo tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui lygį. „Bhagavad-gītoje“ (18.46) sutiksime tokius žodžius: yataḥ pravṛttir bhūtānām – jei žmogus nusprendžia kažką paaukoti aukščiausiam reikalui, tai net nežinodamas, kad aukščiausias reikalas – Kṛṣṇa, aukodamas jis ilgainiui suvoks tai.

FORKLARING: Der kan være tilfælde, hvor man ikke engang ser sig i stand til at sympatisere med Kṛṣṇa-bevidste aktiviteter, enten på grund af sociale, familiemæssige eller religiøse hensyn eller på grund af andre vanskeligheder. Hvis man involverer sig direkte i Kṛṣṇa-bevidste aktiviteter, kan det være, at der kommer indsigelser fra familien eller en masse andet besvær. Hvis man har det problem, anbefales det, at man giver det samlede resultat af sine handlinger til et eller andet godt formål. De vediske regler anbefaler en sådan fremgangsmåde. Der findes mange beskrivelser af bestemte offerhandlinger og fuldmåneritualer, og der er særlige former for arbejde, hvorigennem resultatet af ens handlinger kan engageres. På den måde kan man gradvist blive ophøjet til stadiet af kundskab. Det ses også, at når en person, der ikke er det mindste interesseret i Kṛṣṇa-bevidste aktiviteter, giver velgørenhed til et hospital eller en anden social institution, opgiver han de dyrekøbte resultater af sine handlinger. Dette bliver også anbefalet her, for ved at opgive frugterne af sine handlinger kan man være sikker på gradvist at rense sit sind, og med et renset sind vil man kunne forstå Kṛṣṇa-bevidsthed. Kṛṣṇa-bevidsthed beror selvfølgelig ikke på nogen anden erfaring, for Kṛṣṇa-bevidsthed kan i sig selv rense ens sind, men hvis der er noget i vejen for at involvere sig i Kṛṣṇa-bevidsthed, kan man forsøge sig med at opgive resultaterne af sine handlinger. I den henseende kan medmenneskelighed, samfundstjeneste, national tjeneste, opofrelse for sit land osv. have deres berettigelse, så man en dag kan komme til stadiet af ren hengiven tjeneste til den Højeste Herre. Ifølge Bhagavad-gītā (18.46), yataḥ pravṛttir bhūtānām: Hvis man beslutter sig for at ofre sig for den højeste sag, vil man, selv om man ikke ved det, igennem et sådant offer gradvist forstå, at Kṛṣṇa er den højeste sag.