TEXT 8

Tekstas

Text

na tu māṁ śakyase draṣṭum
anenaiva sva-cakṣuṣā
divyaṁ dadāmi te cakṣuḥ
paśya me yogam aiśvaram

Synonyms

na — niekada; tu — bet; mām — Manęs; śakyase — gali; draṣṭum — matyti; anena — šiomis; eva — tikrai; sva-cakṣuṣā — akimis; divyam — dievišką; dadāmi — Aš duosiu; te — tau; cakṣuḥ — regėjimą; paśya — pažvelk; me — į Mano; yogam aiśvaram — nesuvokiamą mistinę jėgą.

na — never; tu — but; mām — Me; śakyase — are able; draṣṭum — to see; anena — with these; eva — certainly; sva-cakṣuṣā — your own eyes; divyam — divine; dadāmi — I give; te — to you; cakṣuḥ — eyes; paśya — see; me — My; yogam aiśvaram — inconceivable mystic power.

Translation

Tačiau tu negali matyti Manęs savo dabartinėmis akimis, todėl Aš suteikiu tau dievišką regėjimą. Regėk Mano mistinę galybę!

But you cannot see Me with your present eyes. Therefore I give you divine eyes. Behold My mystic opulence!

Purport

KOMENTARAS: Tyras bhaktas nori matyti Kṛṣṇą tiktai dvirankiu pavidalu ir jokiu kitu. Viešpaties malone, bhaktas mato Viešpaties visatos pavidalą ne protu, o dvasinėmis akimis. Arjunai, kad jis išvystų Kṛṣṇos visatos pavidalą, patariama keisti ne mąstymą, o regėjimą. Kṛṣṇos visatos pavidalas nėra pats svarbiausias – tai paaiškės iš kitų posmų. Bet Arjuna panoro jį pamatyti, todėl Viešpats suteikia jam ypatingą regėjimą, būtiną tam pavidalui išvysti.

A pure devotee does not like to see Kṛṣṇa in any form except His form with two hands; a devotee must see His universal form by His grace, not with the mind but with spiritual eyes. To see the universal form of Kṛṣṇa, Arjuna is told not to change his mind but his vision. The universal form of Kṛṣṇa is not very important; that will be clear in subsequent verses. Yet because Arjuna wanted to see it, the Lord gives him the particular vision required to see that universal form.

Bhaktus, kurių transcendentiniai santykiai su Kṛṣṇa teisingi, patraukia ne materialios Jo didybės demonstracija, o meilę Kṛṣṇai žadinantys bruožai. Nei Kṛṣṇos bičiuliai, Kṛṣṇos žaidimų draugai, nei Kṛṣṇos tėvai niekada nesiveržia, kad Kṛṣṇa parodytų jiems Savo turtus ir galybę. Jie pagauti tokios tyros meilės, kad net nežino, jog Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Abipusė meilė priverčia juos užmiršti, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Viešpats. „Śrīmad-Bhāgavatam“ sakoma, kad berniukai, žaidžiantys su Kṛṣṇa – didžiai dorovingos sielos, ir po daugybės gimimų jiems suteikta tokia galimybė žaisti su Kṛṣṇa. Tie berniukai nežino, kad Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Jie laiko Jį savo artimu draugu. Todėl Śukadeva Gosvāmis ir sako:

Devotees who are correctly situated in a transcendental relationship with Kṛṣṇa are attracted by loving features, not by a godless display of opulences. The playmates of Kṛṣṇa, the friends of Kṛṣṇa and the parents of Kṛṣṇa never want Kṛṣṇa to show His opulences. They are so immersed in pure love that they do not even know that Kṛṣṇa is the Supreme Personality of Godhead. In their loving exchange they forget that Kṛṣṇa is the Supreme Lord. In the Śrīmad-Bhāgavatam it is stated that the boys who play with Kṛṣṇa are all highly pious souls, and after many, many births they are able to play with Kṛṣṇa. Such boys do not know that Kṛṣṇa is the Supreme Personality of Godhead. They take Him as a personal friend. Therefore Śukadeva Gosvāmī recites this verse:

itthaṁ satāṁ brahma-sukhānubhūtyā
dāsyaṁ gatānāṁ para-daivatena
māyāśritānāṁ nara-dārakeṇa
sākaṁ vijahruḥ kṛta-puṇya-puñjāḥ

„Štai Aukščiausioji Asmenybė, kurią didieji išminčiai laiko beasmeniu Brahmanu, bhaktai – Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, o paprasti žmonės – materialios gamtos padariniu. O šie berniukai, ankstesniuose gyvenimuose atlikę daugybę doringų poelgių, dabar žaidžia su Juo – Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu.“ (SB 10.12.11)

“Here is the Supreme Person, who is considered the impersonal Brahman by great sages, the Supreme Personality of Godhead by devotees, and a product of material nature by ordinary men. Now these boys, who have performed many, many pious activities in their past lives, are playing with that Supreme Personality of Godhead.” (Śrīmad-Bhāgavatam 10.12.11)

Taigi bhaktai ne itin siekia išvysti viśva-rūpą, visatos pavidalą, bet Arjuna nori jį pamatyti, kad ateityje žmonės neabejotų Kṛṣṇos teiginiais ir žinotų, kad Kṛṣṇa ne tik teoriškai ir filosofiškai įrodė esąs Aukščiausiasis, bet realiai toks apsireiškė Arjunai. Arjuna turi tai patvirtinti, nes juo prasideda paramparos sistema. Norintiems suvokti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, Kṛṣṇą, ir sekantiems Arjunos pėdomis, žinotina, kad Kṛṣṇa ne tik teoriškai įrodė esąs Pats Aukščiausiasis, bet ir tiesiogiai apsireiškė kaip Aukščiausiasis.

The fact is that the devotee is not concerned with seeing the viśva-rūpa, the universal form, but Arjuna wanted to see it to substantiate Kṛṣṇa’s statements so that in the future people could understand that Kṛṣṇa not only theoretically or philosophically presented Himself as the Supreme but actually presented Himself as such to Arjuna. Arjuna must confirm this because Arjuna is the beginning of the paramparā system. Those who are actually interested in understanding the Supreme Personality of Godhead, Kṛṣṇa, and who follow in the footsteps of Arjuna should understand that Kṛṣṇa not only theoretically presented Himself as the Supreme, but actually revealed Himself as the Supreme.

Viešpats suteikė Arjunai galią regėti Savo visatos pavidalą, nes žinojo, kad pats Arjuna, kaip jau minėjom, nelabai troško jį pamatyti.

The Lord gave Arjuna the necessary power to see His universal form because He knew that Arjuna did not particularly want to see it, as we have already explained.