TEXT 54

Tekstas

Tekst

bhaktyā tv ananyayā śakya
aham evaṁ-vidho ’rjuna
jñātuṁ draṣṭuṁ ca tattvena
praveṣṭuṁ ca paran-tapa

Synonyms

bhaktyā — pasiaukojimo tarnystės dėka; tu — tačiau; ananyayā — neužterštos karmine veikla ar spekuliatyviu pažinimu; śakyaḥ — galimas; aham — Aš; evam-vidhaḥ — kaip šis; arjuna — o Arjuna; jñātum — pažinti; draṣṭum — pamatyti; ca — ir; tattvena — iš tiesų; praveṣṭum — patekti į; ca — taip pat; parantapa — o priešų baudėjau.

bhaktyā — pühendunud teenimise läbi; tu — ainult; ananyayā — vabana karmalistest tegevustest või spekulatiivsetest arutlustest; śakyaḥ — võimalik; aham — Mina; evam-vidhaḥ — sedasi; arjuna — oo, Arjuna; jñātum — teada; draṣṭum — näha; ca — ja; tattvena — tegelikult; praveṣṭum — siseneda; ca — samuti; parantapa — oo, vaenlaste alistaja.

Translation

Mano brangus Arjuna, tiktai su pasiaukojimu tarnaujant Man ir į nieką kitą nenukrypstant, galima pažinti Mane tokį, koks stoviu priešais tave, ir tiesiogiai Mane išvysti. Tik taip galima atskleisti Mano pažinimo paslaptį.

Mu kallis Arjuna, ainult kõrvalekaldumatu pühendunud teenimisega on Mind võimalik mõista sellisena nagu Ma olen, seistes sinu ees, ning näha Mind näost näkku. Ainult sel viisil võid sa mõista Minu isiksuse saladusi.

Purport

KOMENTARAS: Suvokti Kṛṣṇą galima tiktai su pasiaukojimu Jam tarnaujant ir į nieką kitą nenukrypstant. Šiame posme Jis Pats aiškiai išsako tą mintį, kad neturintys įgaliojimų komentatoriai, kurie bando suvokti „Bhagavad-gītą“ spekuliatyviais samprotavimais, žinotų tuščiai gaištą laiką. Niekas negali suvokti Kṛṣṇos ar to, kaip Jis, apsireiškęs Savo tėvams keturrankiu pavidalu, netrukus atsimainė į dvirankį. Neįmanoma to suvokti studijuojant Vedas arba filosofuojant. Todėl čia aiškiai sakoma, kad niekas negali Jo pamatyti arba suvokti tuos dalykus. Tačiau turintys didžiulę patirtį Vedų literatūros tyrinėtojai labai daug sužino apie Kṛṣṇą iš Vedų raštų. Autoritetingoje literatūroje pateikta daug taisyklių, ir kas nori suprasti Kṛṣṇą, turi jų laikytis. Rūsti askezė gali būti atliekama pagal tas taisykles. Pavyzdžiui, galima pasninkauti per Janmāṣṭamį (Kṛṣṇos apsireiškimo dieną) ir per Ekādaśį (vienuoliktą dieną po mėnulio jaunaties ir vienuoliktą dieną po mėnulio pilnaties). Kalbant apie šalpą, aišku, kad ji skirtina Kṛṣṇos bhaktams, pasiaukojamai Jam tarnaujantiems ir skleidžiantiems Kṛṣṇos filosofiją arba Kṛṣṇos sąmonę visame pasaulyje. Kṛṣṇos sąmonė – tai žmonijos palaiminimas. Rūpa Gosvāmis pripažino Viešpatį Caitanyą pačia labdaringiausia asmenybe, nes Jis dosniai dalijo žmonėms meilę Kṛṣṇai, kurią taip sunku pelnyti. Taigi jei žmogus aukoja tam tikrą pinigų sumą Kṛṣṇos sąmonę skleidžiantiems žmonėms, jo teikiama labdara, skirta Kṛṣṇos sąmonei skleisti, yra didžiausia pasaulyje. Kai žmogus garbina Dievą pagal garbinimo šventykloje reikalavimus (Indijos šventyklose visada stovi kokia nors skulptūra – dažniausiai Viṣṇu ar Kṛṣṇos), tai šitaip pagerbdamas ir šlovindamas Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis gauna galimybę tobulėti. Pradedantiems pasiaukojimo Viešpačiui tarnystę garbinimas šventykloje itin svarbus. Apie tai liudija ir Vedų raštai („Śvetāśvatara Upaniṣada“ 6.23):

Kṛṣṇa mõistmiseni on võimalik jõuda üksnes kõrvalekaldumatu pühendunu teenimisega. Käesolevas värsis ütleb Kṛṣṇa selgelt, et mitteautoriteetsed „Bhagavad-gītā" kommenteerijad, kes püüavad seda teost mõista spekulatsioonide kaudu, raiskavad vaid oma aega. Keegi ei suuda mõista Kṛṣṇat ega seda, kuidas Ta ilmus Oma vanematele neljakäelises kehas ning kuidas Ta seejärel omandas kahekäelise keha. „Vedade" uurimise ja filosoofiliste spekulatsioonide kaudu on seda väga raske mõista. Seepärast öeldakse siin selgelt, et mitte keegi ei saa Kṛṣṇat näha või Tema teadust mõista. Ometigi võivad inimesed, kes on väga põhjalikult uurinud vedakirjandust, leida sealt Kṛṣṇa kohta palju andmeid. Autoriteetses kirjanduses on ette kirjutatud suur hulk reegleid ning kui inimene vähegi tahab Kṛṣṇat mõista, tuleb tal neid reguleerivaid printsiipe järgida. Vastavalt neile printsiipidele võib sooritada askeese, näiteks paastuda Janmāṣṭamīl, s.o. päeval mil Kṛṣṇa ilmus siia maailma, ning kahel ekādaśī päeval (s.o. igal üheteistkümnendal päeval pärast kuu loomist ning pärast täiskuud). Mis puutub heategevusse, siis on selge, et annetusi tuleb teha Kṛṣṇa pühendunutele, kes on hõivatud Kṛṣṇa teadvuse arendamise ning Kṛṣṇa filosoofia levitamisega üle kogu maailma. Kṛṣṇa teadvus on õnnistus kogu inimkonnale. Rūpa Gosvāmī pidas Jumal Caitanyat kõige heldemaks annetajaks, sest Ta jagas tasuta seda, mida on äärmiselt raske saavutada – armastust Kṛṣṇa vastu. Seega on suurimaks heategevuseks annetada osa oma sissetulekust inimestele, kes on hõivatud Kṛṣṇa teadvuse levitamisega, aidates sedasi kaasa Kṛṣṇa teadvuse levikule maailmas. Ning kui inimene kummardab templis jumaluse ees ettenähtud kombel (Indias on templites alati mõni jumalus, tavaliselt kas Viṣṇu või Kṛṣṇa), siis sedasi Jumala Kõrgeimale Isiksusele oma lugupidamist avaldades on tal lootust vaimses elus arengut saavutada. Jumala pühendunud teenimisega algust tegevate inimeste jaoks on äärmiselt oluline kummardada templis jumaluse ees. Vedakirjanduses kinnitatakse seda järgmiselt („Śvetāśvatara Upaniṣad" 6.23):

yasya deve parā bhaktir
yathā deve tathā gurau
tasyaite kathitā hy arthāḥ
prakāśante mahātmanaḥ

Kas beatodairiškai atsidavė Aukščiausiajam Viešpačiui ir kam vadovauja dvasinis mokytojas, kuriuo jis taip pat šventai tiki, tas per apreiškimą gali išvysti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Kṛṣṇa spekuliatyviais samprotavimais nesuvokiamas. Kas nesimokė pas bona fide dvasinį mokytoją, tas net iš tolo nesuvoks Kṛṣṇos. Čia sąmoningai pavartotas žodis tu, kuris ir parodo, kad joks kitas Kṛṣṇos pažinimo būdas netinka, negali būti rekomenduojamas ir neatneš sėkmės.

Kui inimene teenib kõrvalekaldumatult Kõigekõrgemat Jumalat ning järgib vaimse õpetaja juhendusi, kellesse ta omab sama vankumatut usku, siis võib Jumal End talle ilmutada. Kṛṣṇa mõistmiseni pole võimalik jõuda mõttespekulatsioonide läbi. See, kes ei järgi autoriteetse vaimse õpetaja juhendusi, ei suuda Kṛṣṇat vähimalgi määral mõista. Sõna tu kasutatakse siin rõhutamaks, et ühegi teise protsessi järgimine ei ole soovitatav, sest need ei aita Kṛṣṇa mõistmises edu saavutada.

Kṛṣṇos asmeniškas dvirankis ir keturrankis pavidalai iš esmės skiriasi nuo Arjunai apreikšto laikino visatos pavidalo. Keturrankis Nārāyaṇos ir dvirankis Kṛṣṇos pavidalai yra amžini ir transcendentiniai, o Arjunai apreikštas visatos pavidalas – laikinas. Pats žodis su-durdarśam, kuris reiškia „sunku matyti“, pažymi, kad niekas anksčiau šio visatos pavidalo nebuvo matęs. Taip pat jis leidžia suprasti, kad nebuvo būtinybės apreikšti jį bhaktams. Tą pavidalą Kṛṣṇa apreiškė Arjunos prašomas, kad ateityje, kam nors pasiskelbus Dievo inkarnacija, žmonės galėtų pareikalauti, kad apsišaukėlis apreikštų visatos pavidalą.

Kṛṣṇa isiksuslikud avaldumisvormid nagu Tema kahekäeline ja neljakäeline keha on täielikult erinevad ajalikust kõiksuse kujust, mida Ta ilmutas Arjunale. Neljakäeline Nārāyaṇa keha ja kahekäeline Kṛṣṇa keha on igavesed ja transtsendentaalsed, samas kui Arjunale ilmutatud kõiksuse kuju on ajalik. Sõna su-durdarśam, mis tähendab „raske näha", viitab tõsiasjale, et keegi polnud seda kõiksuse kuju varem näinud. Samuti viitab see sellele, et pühendunute seas polnud selle ilmutamiseks mingit vajadust. Kṛṣṇa ilmutas End sellisel kujul üksnes Arjuna soovil, et tulevikus, end Jumala inkarnatsioonideks nimetavatelt inimestelt, saaks nõuda kõiksuse kuju ilmutamist.

Ankstesniame posme ne kartą vartotas žodis na pažymi, kad žmogui nederėtų labai didžiuotis akademiniu Vedų raštų išmanymu. Reikia įsijungti į pasiaukojimo tarnystę Kṛṣṇai ir tik tuomet galima mėginti rašyti „Bhagavad-gītos“ komentarus.

Sõna na, mis esineb eelmises värsis korduvalt, näitab, et inimesed ei tohiks olla kuigivõrd uhked oma akadeemilise hariduse üle vedakirjanduse alal. Inimene peab järgima Kṛṣṇa pühendunud teenimise põhimõtteid. Ainult siis võib ta üritada kirjutada „Bhagavad-gītāle" kommentaare.

Iš visatos pavidalo Kṛṣṇa atsimaino į keturrankį Nārāyaną, o po to įgauna Savo tikrąjį dvirankį pavidalą. Tai rodo, kad keturrankiai ir kiti pavidalai, minimi Vedų raštuose, yra pirminio dvirankio Kṛṣṇos skleidiniai. Jis – visų skleidinių šaltinis. Jis skiriasi net ir nuo šių pavidalų, nekalbant jau apie beasmenį aspektą. Apie keturrankius Kṛṣṇos pavidalus Vedose aiškiai pasakyta, kad net artimiausias Kṛṣṇai keturrankis Jo pavidalas – Mahā-Viṣṇu, gulintis kosmoso vandenyne ir įkvepiantis bei iškvepiantis aibes visatų, taip pat yra Aukščiausiojo Viešpaties ekspansija. „Brahma- saṁhitoje“ (5.48) sakoma:

Kṛṣṇa ilmus kõiksuse kuju näitamise järel neljakäelise Nārāyaṇana ning omandas seejärel Oma loomuliku kahekäelise kuju. See viitab tõsiasjale, et algne kahekäeline Kṛṣṇa on kõikide neljakäeliste kehastuste ning teiste vedakirjanduses nimetatud Jumala kehastuste allikas. Kṛṣṇa on kõikide nende emanatsioonide allikaks. Kṛṣṇa on erinev isegi nendest emanatsioonidest, rääkimatagi impersonaalsest kontseptsioonist. Mis puutub Kṛṣṇa neljakäelistesse kehastustesse, siis öeldakse selgelt, et isegi Kṛṣṇale kõige lähedasem neljakäeline kehastus (mida tuntakse Mahā-Viṣṇuna, kes lamab kosmilisel ookeanil ning kelle hingates ilmuvad ja seejärel jälle kaovad kõik lugematud planeedid) on samuti vaid Kõigekõrgema Jumala ekspansioon. „Brahma-saṁhitās" (5.48) öeldakse:

yasyaika-niśvasita-kālam athāvalambya
jīvanti loma-vila-jā jagad-aṇḍa-nāthāḥ
viṣṇur mahān sa iha yasya kalā-viśeṣo
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Mahā-Viṣṇu, į kurį Jam alsuojant įeina ir išeina nesuskaičiuojama daugybė visatų, yra pilnutinė Kṛṣṇos ekspansija. Štai kodėl aš garbinu Govindą, Kṛṣṇą – visų priežasčių priežastį.“ Tad reikia garbinti asmenišką Kṛṣṇos pavidalą, kaip Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, kupiną amžinos palaimos ir žinojimo. Jis – visų Viṣṇu, visų inkarnacijų šaltinis ir, „Bhagavad-gītos“ tvirtinimu, pirminis Aukščiausiasis Asmuo.

„Mahā-Viṣṇu, kellesse kõik lugematud universumid sisenevad, ning kellest need taas ilmuvad kui Mahā-Viṣṇu välja hingab, on Kṛṣṇa täielik ekspansioon. Seepärast kummardan ma Govindat, Kṛṣṇat, kõikide põhjuste põhjust." Seepärast peab igaüks otsusekindlalt teenima Kṛṣṇa isiksuslikku avaldumisvormi – Jumala Kõrgeimat Isiksust – kes on täis igavest õndsust ja teadmisi. Ta on kõikide Viṣṇu ekspansioonide allikaks, Ta on kõikide inkarnatsioonide allikaks, Ta on algallikaline Jumala Isiksus. Sedasi kinnitatakse „Bhagavad-gītās".

Vedų raštuose („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.1) randame šiuos žodžius:

Vedakirjanduses („Gopāla-tāpanī Upaniṣad" 1.1) leidub järgnev värss:

sac-cid-ānanda-rūpāya
kṛṣṇāyākliṣṭa-kāriṇe
namo vedānta-vedyāya
gurave buddhi-sākṣiṇe

„Pagarbiai lenkiuosi Kṛṣṇai, kurio pavidalas transcendentinis, palaimingas, amžinas ir kupinas žinojimo. Reiškiu Jam savo pagarbą, nes suprasti Jį – vadinasi, suprasti Vedas, todėl Jis – vyriausias dvasinis mokytojas.“ Toliau sakoma, kad: kṛṣṇo vai paramaṁ daivatam – „Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo.“ („Gopāla-tāpanī Upaniṣada“ 1.3) Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇa īḍyaḥ: „Tiktai Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tasai, kurį reikia garbinti.“ Eko ‘pi san bahudhā yo ‘vabhāti: „Kṛṣṇa – vienas, tačiau sukuria nesuskaičiuojamą daugybę Savo formų ir inkarnacijų.“ („Gopāla- tāpanī Upaniṣada“ 1.21)

„Ma avaldan oma sügavat lugupidamist Kṛṣṇale, kes omab transtsendentaalset keha, mis on igavene, täis õndsust ja teadmisi. Ma avaldan Talle Oma sügavat lugupidamist, sest mõista Teda tähendab mõista „Vedasid" ning seetõttu on Ta kõrgeim vaimne õpetaja." Seejärel lisatakse: kṛṣṇo vai paramaṁ daivatam – „Kṛṣṇa on Jumala Kõrgeim Isiksus." („Gopāla- tāpanī" 1.3) Eko vaśī sarva-gaḥ kṛṣṇa īḍyaḥ: „Kṛṣṇa on Jumala Kõrgeim Isiksus, ning Teda tuleb kummardada." Eko 'pi san bahudhā yo 'vabhāti: „Kṛṣṇa on üks ja ainus, kuid Ta ilmutab End piiramatul arvul erinevate kehastuste ja ekspansioonidena." („Gopāla-tāpanī" 1.21)

„Brahma-saṁhitoje“ (5.1) pasakyta:

„Brahma-saṁhitās" (5.1) öeldakse:

īśvaraḥ paramaḥ kṛṣṇaḥ
sac-cid-ānanda-vigrahaḥ
anādir ādir govindaḥ
sarva-kāraṇa-kāraṇam

„Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Jo kūnas amžinas, kupinas žinojimo ir palaimos. Jis neturi pradžios, nes Jis – visko pradžia. Jis yra visų priežasčių priežastis.“

„Jumala Kõrgeim Isiksus on Kṛṣṇa, kelle keha on igavene, täis õndsust ja teadmisi. Tal ei ole algust, sest Ta on Ise kõige alguseks. Tema on kõikide põhjuste põhjus."

Kitoje vietoje sakoma: yatrāvatīrṇaṁ kṛṣṇākhyaṁ paraṁ brahma narākṛti – „Aukščiausioji Absoliuti Tiesa yra asmuo. Jo vardas – Kṛṣṇa, ir kartais Jis nužengia į šią žemę.“ „Śrīmad-Bhāgavatam“ mes randame aprašytas visas Aukščiausiojo Dievo Asmens inkarnacijas ir jų sąraše minimas Kṛṣṇos vardas. Bet toliau sakoma, kad Kṛṣṇa – ne Dievo inkarnacija, o Patsai pirminis Aukščiausiasis Dievo Asmuo (ete cāṁśa-kalāḥ puṁsaḥ kṛṣṇas tu bhagavān svayam).

Ühes teises vedalikus värsis öeldakse: yatrāvatīrṇaṁ kṛṣṇākhyaṁ paraṁ brahma narākṛti – „Kõrgeim Absoluutne Tõde on isiksus, Tema nimi on Kṛṣṇa, ning aeg-ajalt laskub Ta Maale." „Śrīmad-Bhāgavatamist" leiame me Jumala Kõrgeima Isiksuse erinevate ekspansioonide kirjeldusi ning selles loetelus seisab ka nimi Kṛṣṇa. Kuid seejuures öeldakse, et Kṛṣṇa pole mitte Jumala inkarnatsioon, vaid algne Jumala Kõrgeim Isiksus Ise (ete cāṁśa- kalāḥ puṁsaḥ kṛṣṇas tu bhagavān svayam).

„Bhagavad-gītoje“ Viešpats taip pat sako: mattaḥ parataraṁ nānyat – „Nieko nėra aukščiau už Mano, Dievo Asmens, Kṛṣṇos, pavidalą.“ Kitoje „Bhagavad-gītos“ vietoje Jis pareiškia: aham ādir hi devānām – „Aš esu visų pusdievių pradžia.“ Iš Kṛṣṇos supratęs „Bhagavad-gītos“ esmę, Arjuna irgi patvirtina tą mintį šiais žodžiais: paraṁ brahma paraṁ dhāma pavitraṁ paramaṁ bhavān – „Dabar aš visiškai supratau, kad Tu – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Absoliuti Tiesa, ir kad Tu – visa ko prieglobstis.“ Todėl Arjunai apreikštas Kṛṣṇos visatos pavidalas nėra pirminė Dievo forma. Pirminis yra Kṛṣṇos pavidalas. O visatos pavidalas su tūkstančiais tūkstančių galvų ir rankų buvo apreikštas tik tam, kad patrauktų Dievo nemylinčių žmonių dėmesį. Jis nėra pirminis Dievo pavidalas.

„Bhagavad-gītās" lausub Jumal samuti: mattaḥ parataraṁ nānyat – „Pole olemas midagi kõrgemat Minust kui Jumala Isiksusest, Kṛṣṇast." „Bhagavad-gītās" ütleb Ta: aham ādir hi devānām – „Mina olen kõikide pooljumalate allikas." Ning olles mõistnud Kṛṣṇa sõnu „Bhagavad-gītās", lausub Arjuna: paraṁ brahma paraṁ dhāma pavitraṁ paramaṁ bhavān – „Ma mõistan nüüd täielikult, et Sina oled Jumala Kõrgeim Isiksus, Absoluutne Tõde, kõige eksisteeriva varjupaik." Seega, kõiksuse kuju, mida Kṛṣṇa Arjunale näitas, ei ole Jumala algne kuju. Jumala algne kuju on Kṛṣṇa. Kṛṣṇa ilmutas Oma sadade tuhandete peade ja kätega kõiksuse kuju üksnes äratamaks nende tähelepanu, kes ei armasta Jumalat. Kõiksuse kuju pole aga Jumala algne kuju.

Tyrų bhaktų, kurių meilė Viešpačiui reiškiasi įvairiais transcendentiniais ryšiais, visatos pavidalas nevilioja. Aukščiausiasis Viešpats atsako į transcendentinę meilę Savo pirminiu Kṛṣṇos pavidalu. Todėl Arjunai, kurį su Kṛṣṇa siejo artimi draugystės saitai, visatos pavidalas teikė ne džiaugsmą, o veikiau baugino. Arjuna, kaip nuolatinis Kṛṣṇos palydovas, turėjo transcendentinį regėjimą, jis buvo neeilinis žmogus. Todėl visatos pavidalas jo nesužavėjo. Visatos pavidalas gali stebinti tuos, kurie karmine veikla siekia aukštesnės padėties. Tačiau su pasiaukojimu tarnaujantiems dvirankis Kṛṣṇa – pats brangiausias.

Kõiksuse kuju ei kütkesta puhtaid pühendunuid, kes on Jumalaga erinevates transtsendentaalsetes armastussuhetes. Kõigekõrgem Jumal on vastastikustes armastussuhetes Oma pühendunutega Oma algses kehas, Śrī Kṛṣṇana. Seepärast ei tundnud Arjuna, kes oli Kṛṣṇaga lähedastes sõprussuhetes, Kṛṣṇa kõiksusliku avaldumise nägemisest mingit rahuldust, pigem oli ta seda nähes hirmunud. Arjuna, kes oli Kṛṣṇa pidev kaaslane, omas kindlasti transtsendentaalseid silmi, ta ei olnud tavaline inimene. Seetõttu ei kütkestanud teda Jumala kõiksuse kuju. Jumala kõiksuse kuju võib näida imeline inimestele, kes püüavad saavutada edu karmalistes tegevustes, kuid inimestele, kes on rakendanud end Jumala pühendunud teenimisse, on kõige kallim Kṛṣṇa kahekäeline kuju.