TEXT 52
TEXT 52
Tekstas
Tekst
su-durdarśam idaṁ rūpaṁ
dṛṣṭavān asi yan mama
devā apy asya rūpasya
nityaṁ darśana-kāṅkṣiṇaḥ
su-durdarśam idaṁ rūpaṁ
dṛṣṭavān asi yan mama
devā apy asya rūpasya
nityaṁ darśana-kāṅkṣiṇaḥ
Synonyms
Synonyms
śrī-bhagavān uvāca — Jumala Kõrgeim Isiksus ütles; su-durdarśam — väga raske näha; idam — seda; rūpam — kuju; dṛṣṭavān asi — nagu sina oled seda näinud; yat — mida; mama — Minu; devāḥ — pooljumalad; api — samuti; asya — selle; rūpasya — kuju; nityam — igavesti; darśana- kāṅkṣiṇaḥ — püüdlevad näha.
Translation
Translation
Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Mano brangus Arjuna, labai sunku išvysti šį Mano pavidalą, kurį tu dabar regi. Net ir pusdieviai visada ieško galimybės pamatyti tą artimą širdžiai pavidalą.
Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Mu kallis Arjuna, seda Minu keha, mida sa praegu vaatled, on väga raske näha. Isegi pooljumalad otsivad alati võimalust selle nägemiseks, sest see on sedavõrd armas vaatepilt.
Purport
Purport
KOMENTARAS: Keturiasdešimt aštuntame šio skyriaus posme pasakojama, kaip baigėsi Viešpaties Kṛṣṇos visatos pavidalo apreiškimas, ir kaip Viešpats pranešė Arjunai, kad pamatyti tą pavidalą neįmanoma nei doringos veiklos pagalba, nei atnašaujant aukas etc. O žodis su-durdarśam, ištartas šiame posme, pažymi, kad dvirankis Kṛṣṇos pavidalas – dar slaptingesnis. Kṛṣṇos visatos pavidalą galima pamatyti, kai įvairiai veiklai – askezei, Vedų studijoms, filosofavimui – suteikiamas nors mažiausias pasiaukojimo tarnystės atspalvis. Taigi jį regėti įmanoma. Tačiau nesant jokio bhakti atspalvio, jis nematomas – tai jau buvo aiškinta. Sunku išvysti Kṛṣṇą visatos pavidalu, tačiau pamatyti Kṛṣṇą dvirankį – dar sunkiau, net ir tokiems pusdieviams kaip Brahmā bei Viešpats Śiva. Jie trokšta Jį matyti, ir apie tai liudija „Śrīmad-Bhāgavatam“. Pasak jos, kai buvo spėjama, kad Kṛṣṇa yra Savo motinos Devakī įsčiose, pažiūrėti šio stebuklo, Kṛṣṇos, iš dangaus nusileido pusdieviai. Jie aukojo Viešpačiui gražiausias maldas, nors tada Jo ir neregėjo. Jie laukė, norėdami Jį pamatyti. Tik kvailiai gali Jį pajuokti, laikydami paprastu žmogumi, ir gerbti ne Jį, o „kažką“ beasmenį Jame. Toks požiūris yra visiška kvailystė. Iš tikrųjų pamatyti Kṛṣṇą dvirankiu pavidalu trokšta net pusdieviai Brahmā ir Śiva.
Käesoleva peatüki neljakümne kaheksandas värsis lõpetas Jumal Kṛṣṇa Oma kõiksuse kuju ilmutamise ning andis Arjunale teada, et seda kuju pole võimalik näha ei paljude jumalakartlike tegude, ohverduste ega muu sellise tulemusena. Nüüd kasutatakse sõna su-durdarśam, mis näitab, et Kṛṣṇa kahekäeline kuju on veelgi salajasem. Kṛṣṇa kõiksuse kuju nägemine võib saada võimalikuks, lisades sellistele tegevustele, nagu ohverdused, „Vedade" uurimine ja filosoofilised spekulatsioonid, kasvõi mõningase pühendunud teenimise varjundi. Ilma bhakti varjundita pole see aga kindlasti võimalik, nagu eespool juba selgitatud. Kṛṣṇa kahekäelist kuju on aga veelgi raskem näha, see on raske isegi selliste pooljumalate nagu Brahmā ja Śiva jaoks. Nad ihaldavad Teda näha ning „Śrīmad-Bhāgavatamist" leiame me kinnituse, et ajal, kui sai teatavaks, et Kṛṣṇa viibib Oma ema Devakī üsas, tulid kõik pooljumalad taevast seda imet, Kṛṣṇat, vaatama ning nad palvetasid Jumala poole, ehkki nad Teda tol hetkel ei näinud. Nad jäid ootama, et Teda näha. Rumalad inimesed võivad Kṛṣṇat pilgata, pidades Teda tavaliseks inimeseks, ning avaldada lugupidamist mitte Kṛṣṇale, vaid millelegi impersonaalsele, mis asetseb Temas, kuid see on absurdne suhtumine. Kṛṣṇa kahekäelist keha ihaldavad näha isegi sellised pooljumalad nagu Brahmā ja Śiva.
„Bhagavad-gītoje“ (9.11) dar sakoma: avajānanti māṁ mūḍhā mānuṣīṁ tanum āśritaḥ – Jis nematomas tiems kvailiams, kurie Jį pajuokia. Kṛṣṇos kūnas, kaip liudija „Brahma-saṁhitā“ ir Pats Kṛṣṇa patvirtina „Bhagavad- gītoje“, yra visiškai dvasinis, kupinas palaimos ir amžinas. Jo kūnas neturi nieko bendro su materialiu kūnu. Tačiau tiems, kurie nori pažinti Kṛṣṇą, skaitydamas „Bhagavad-gītą“ ir kitus Vedų raštus, Kṛṣṇa – mįslė. Taikantieji materialų pažinimo metodą mano, kad Jis yra didi istorinė asmenybė ir labai mokytas filosofas, bet vis dėlto paprastas žmogus, kad Jis, nors ir labai galingas, tačiau turėjo materialų kūną. Jie mano, kad Absoliuti Tiesa galiausiai yra beasmenė, ir todėl iš beasmenio aspekto kilo Jo asmeniškas aspektas, susijęs su materialia gamta. Toks samprotavimas apie Aukščiausiąjį Dievo Asmenį – materialistinis. Yra ir kita – spekuliatyvi išvada. Žmonės, ieškantys žinių, taip pat samprotauja apie Kṛṣṇą ir laiko Jį menkiau svarbiu už Aukščiausiojo visatos pavidalą. Todėl kai kas mano, jog Arjunai apreikštas Kṛṣṇos visatos pavidalas – daug svarbesnis už asmenišką. Jų nuomone, Aukščiausiojo asmeniškas pavidalas – tai vaizduotės padarinys. Jie tiki, kad Absoliuti Tiesa galų gale nėra asmuo. Tuo tarpu ketvirtame „Bhagavad-gītos“ skyriuje transcendentinis procesas aprašytas taip: klausytis apie Kṛṣṇą iš autoritetų. Toks tikrasis Vedų kelias, ir tie, kurie išties laikosi vediškosios tradicijos, klausosi apie Kṛṣṇą iš autoriteto. Kas daugsyk girdi apie Kṛṣṇą, tam Jis tampa mielas. Jau ne kartą minėjome, kad Kṛṣṇą gaubia Jo galia yoga-māyā. Ne kiekvienam Jis matomas ir ne kiekvienam Jis atsiskleidžia. Jį mato tik tas, kuriam Jis Pats atsiskleidžia. Šis teiginys patvirtinamas Vedų raštuose: tik atsidavusi siela ir tegali visiškai suprasti Absoliučią Tiesą. Transcendentalistas, kuris nuolat prisimena Kṛṣṇą ir pasiaukojamai tarnauja Kṛṣṇai, įgyja dvasinį regėjimą ir regi apsireiškiant Kṛṣṇą. Išvysti tokį apsireiškimą negali net pusdieviai, todėl ir jiems sunku suvokti Kṛṣṇą. Toli pažengę pusdieviai visada viliasi pamatyti Kṛṣṇą dvirankiu pavidalu. Iš čia išplaukia tokia išvada: jeigu nepaprastai sunku išvysti Kṛṣṇos visatos pavidalą – mat jis atsiskleidžia ne kam pakliuvo – tai patirti asmenišką Jo pavidalą, Śyāmasundarą, yra nepalyginamai sunkiau.
Ka „Bhagavad-gītās" (9.11) on öeldud: avajānanti māṁ mūḍhā mānuṣīṁ tanum āśritaḥ. „Kṛṣṇat ei saa näha rumalad inimesed, kes Teda pilkavad." Nagu kinnitatud „Brahma-saṁhitās" ja nagu kinnitatud Kṛṣṇa Enda poolt „Bhagavad-gītās", on Kṛṣṇa keha täielikult vaimne, igavene ning täis õndsust. Tema keha ei sarnane kunagi materiaalse kehaga. Kuid mõningate inimeste jaoks, kes uurivad Kṛṣṇat, lugedes „Bhagavad-gītāt" ja teisi vedalikke pühakirju, on Kṛṣṇa suureks probleemiks. Materiaalsetest arusaamadest lähtudes on Kṛṣṇa küll tähelepanuväärne ajalooline isiksus ja kõrgelt haritud filosoof, kuid ikkagi tavaline inimene, kes hoolimata Oma võimsusest oli sunnitud võtma vastu materiaalse keha. Sedasi jõutakse järelduseni, et Absoluutne Tõde on impersonaalne, ning arvatakse, et Oma impersonaalsest aspektist omandas Kṛṣṇa isiksusliku aspekti, mis kuulub materiaalsesse maailma. Selline on materialistlik arutlus Kõigekõrgemast Jumalast. Spekulatsioonide läbi tehakse Tema kohta veel üks järeldus. Need, kes otsivad tõde, mõtisklevad samuti Kṛṣṇast ning peavad Teda vähem tähtsaks kui Kõigekõrgema kõiksuse kuju. Sedasi järeldatakse, et Kṛṣṇa kõiksuse kuju, mida Ta ilmutas Arjunale, on tähtsam kui Kṛṣṇa isiksuslik kuju. Nende arvates on Kõigekõrgema isiksuslik kuju midagi ebareaalset. Nad usuvad, et Absoluutne Tõde ei saa lõppkokkuvõttes olla isiksus. Kuid „Bhagavad-gītā" neljandas peatükis on selgelt öeldud, milline on õige transtsendentaalsete teadmiste omandamise tee: Kṛṣṇast tuleb teadmisi omandada autoriteetidelt. See on tegelik vedalik meetod ning neile, kes tegelikult peavad kinni vedalikest põhimõtetest, kuulavad Kṛṣṇast autoriteetsetest allikatest ning teevad seda korduvalt, muutub Ta armsaks. Me oleme juba korduvalt selgitanud, et Kṛṣṇa on kaetud Oma yoga-māyā energiaga. Igaüks ei saa Teda näha. Teda võib näha ainult see, kellele Ta Ise End ilmutab. Seda kinnitatakse vedalikes pühakirjades. Jumalale alistunud hing suudab mõista Absoluutset Tõde sellisena nagu see tegelikult on. Pideva Kṛṣṇa teadvuse arendamise ja Kṛṣṇa pideva teenimise läbi avab transtsendentalist oma vaimsed silmad ning näeb Kṛṣṇat, kes avaneb tema ees. Isegi pooljumalad ei suuda seda saavutada, mistõttu Kṛṣṇa mõistmine on raske isegi nende jaoks. Enim arenenud pooljumalad loodavad alati näha Kṛṣṇat Tema kahekäelisel kujul. Eelnevast järeldub, et ehkki Kṛṣṇa kõiksuse kuju on väga raske näha ning et see ei ole võimalik mitte igaühe jaoks, on veelgi raskem mõista Tema isiksuslikku, Śyāmasundara kuju.