TEXT 49

Tekstas

Texte

mā te vyathā mā ca vimūḍha-bhāvo
dṛṣṭvā rūpaṁ ghoram īdṛṅ mamedam
vyapeta-bhīḥ prīta-manāḥ punas tvaṁ
tad eva me rūpam idaṁ prapaśya

Synonyms

mā — tenebūna; te — tau; vyathā — baimės; mā — tenebūna; ca — taip pat; vimūḍha-bhāvaḥ — sumišimo; dṛṣṭvā — regint; rūpam — pavidalą; ghoram — siaubingą; īdṛk — tokį, koks jis yra; mama — Mano; idam — šį; vyapeta- bhīḥ — praėjus baimei; prīta-manāḥ — patenkintu protu; punaḥ — vėl; tvam — tu; tat — tą; eva — taip; me — Mano; rūpam — pavidalą; idam — šį; prapaśya — išvysk.

mā: qu’il n’y ait plus; te: en toi; vyathā: de trouble; mā: qu’il n’y ait plus; ca: aussi; vimūḍha-bhāvaḥ: de confusion; dṛṣṭvā: en voyant; rūpam: forme; ghoram: horrible; īdṛk: comme elle est; mama: Ma; idam: cela; vyapeta-bhīḥ: libre de toute peur; prīta-manāḥ: le mental satisfait; punaḥ: encore; tvam: tu; tat: que; eva: ainsi; me: Ma; rūpam: forme; idam: cela; prapaśya: vois.

Translation

Regėdamas Mane tokį siaubingą, suglumai ir pasimetei. Tebūnie tam galas. Mano bhakte, užmirški bet kokią baimę ir nurimusiu protu žvelk į tavo taip trokštamą pavidalą.

Ma terrible forme t’a bouleversé. Mais que ta crainte se dissipe et que cesse ton trouble. En toute sérénité, contemple maintenant la forme que tu désires voir.

Purport

KOMENTARAS: „Bhagavad-gītos“ pradžioje Arjuna išsigąsta, kad jam teks žudyti Bhīṣmą ir Droṇą – pagarbos vertus senelį ir mokytoją. Tačiau Kṛṣṇa pasakė, kad neverta dėl to baimintis. Kai Dhṛtarāṣṭros sūnūs Kuru susirinkime bandė išrengti Draupadī, Bhīṣma ir Droṇa nepratarė nė žodžio. Už tokį pareigos nepaisymą jie nusipelnė mirties. Apreiškęs Savo visatos pavidalą, Kṛṣṇa tuo parodė Arjunai, kad už savo nederamą elgesį šie žmonės jau nužudyti. Mirties scena buvo apreikšta Arjunai todėl, kad bhaktai visada taikūs ir negali taip šiurpiai pasielgti. Kai visatos pavidalo apreiškimo tikslas tapo aiškus, Arjuna panoro išvysti keturrankį Kṛṣṇos pavidalą, ir Viešpats parodė jį. Bhaktą ne itin domina visatos pavidalas, nes jis neleidžia gauti meilės atsako. Bhaktas trokšta arba išreikšti savo pagarbą bei susižavėjimą Viešpačiui, arba matyti Kṛṣṇą dvirankį, kad galėtų su meile tarnauti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui ir sulauktų atsako į savo meilę.

Nous avons vu, au début de la Bhagavad-gītā, qu’Arjuna était troublé à l’idée de tuer Bhīṣma et Droṇa, ses aïeul et maître vénérés. Mais Kṛṣṇa lui a dit de ne pas avoir peur de les tuer. Il lui a rappelé que lorsque les fils de Dhṛtarāṣṭra tentèrent publiquement de dévêtir Draupadī, ni Bhīṣma ni Droṇa n’intervinrent. Pour un tel manquement à leur devoir, ils méritent de mourir. Si Kṛṣṇa révèle à Arjuna Sa forme universelle, c’est pour lui montrer que ces guerriers sont déjà mis à mort en raison de leurs actes répréhensibles. Et Kṛṣṇa a d’autant plus le désir de lui dévoiler cette scène qu’Il sait que Ses dévots sont des êtres paisibles, incapables de commettre de telles horreurs.

L’objet de la révélation de Sa forme universelle atteint, le Seigneur répond ensuite au désir d’Arjuna, lequel voudrait Le voir dans Sa forme à quatre bras. Un dévot n’éprouve pas beaucoup d’intérêt pour la forme universelle, car on ne peut échanger de sentiments d’amour avec cet aspect du Seigneur. Il désire soit rendre un culte respectueux au Seigneur dans Sa forme à quatre bras, soit voir Kṛṣṇa dans Sa forme à deux bras pour Le servir dans une relation d’amour partagé.