TEXT 48

Tekstas

Text

na veda-yajñādhyayanair na dānair
na ca kriyābhir na tapobhir ugraiḥ
evaṁ-rūpaḥ śakya ahaṁ nṛ-loke
draṣṭuṁ tvad anyena kuru-pravīra

Synonyms

na — niekada; veda-yajña — aukomis; adhyayanaiḥ — ar Vedų studijavimu; na — niekada; dānaiḥ — labdara; na — niekada; ca — taip pat; kriyābhiḥ — doringa veikla; na — niekada; tapobhiḥ — didelėmis askezėmis; ugraiḥ — rūsčiomis; evam-rūpaḥ — šiuo pavidalu; śakyaḥ — galiu; aham — Aš; nṛ- loke — šiame materialiame pasaulyje; draṣṭum — būti regimas; tvat — be tavęs; anyena — kito; kuru-pravīra — o geriausias Kuru dinastijos kary.

na — never; veda-yajña — by sacrifice; adhyayanaiḥ — or Vedic study; na — never; dānaiḥ — by charity; na — never; ca — also; kriyābhiḥ — by pious activities; na — never; tapobhiḥ — by serious penances; ugraiḥ — severe; evam-rūpaḥ — in this form; śakyaḥ — can; aham — I; nṛ-loke — in this material world; draṣṭum — be seen; tvat — than you; anyena — by another; kuru-pravīra — O best among the Kuru warriors.

Translation

O geriausias Kuru dinastijos kary, dar niekas niekada iki tavęs neregėjo šio Mano visatos pavidalo, nes šį Mano pavidalą pamatyti materialiame pasaulyje neįmanoma nei studijuojant Vedas, nei aukojant aukas ar teikiant labdarą, nei atliekant doringus darbus ar rūsčias askezes.

O best of the Kuru warriors, no one before you has ever seen this universal form of Mine, for neither by studying the Vedas, nor by performing sacrifices, nor by charity, nor by pious activities, nor by severe penances can I be seen in this form in the material world.

Purport

KOMENTARAS: Šiuo atveju reikia teisingai suprasti, kas yra dieviškas regėjimas. Kas jį galėtų turėti? Dieviškas – tai šventas. Nepasiekus pusdievių šventumo, neįmanoma įgyti dieviško regėjimo. O kas yra pusdievis? Vedų raštuose nurodoma, kad pusdieviai – tai Viešpaties Viṣṇu bhaktai (viṣṇu-bhaktāḥ smṛtā devāḥ). Ateistai, t.y. tie, kurie netiki Viṣṇu, arba Aukščiausiuoju tepripažįsta beasmenį Kṛṣṇos aspektą, neturi dieviško regėjimo. Neįmanoma menkinti Kṛṣṇą ir tuo pat metu turėti dievišką regėjimą. Dieviško regėjimo neturėsi, netapęs dieviška asmenybe. Žodžiu, turintieji dievišką regėjimą irgi gali matyti tai, ką matė Arjuna.

The divine vision in this connection should be clearly understood. Who can have divine vision? Divine means godly. Unless one attains the status of divinity as a demigod, he cannot have divine vision. And what is a demigod? It is stated in the Vedic scriptures that those who are devotees of Lord Viṣṇu are demigods (viṣṇu-bhaktaḥ smṛto daivaḥ). Those who are atheistic, i.e., who do not believe in Viṣṇu, or who recognize only the impersonal part of Kṛṣṇa as the Supreme, cannot have the divine vision. It is not possible to decry Kṛṣṇa and at the same time have the divine vision. One cannot have the divine vision without becoming divine. In other words, those who have divine vision can also see like Arjuna.

„Bhagavad-gītoje“ aprašytas visatos pavidalas. Nors iki Arjunos jo niekas nematė, po šio įvykio kiekvienas apie viśva-rūpą gali susidaryti kažkokį vaizdą. Tiktai tikri šventieji regi Viešpaties visatos pavidalą. Bet neįmanoma tapti šventu, jei nesi tyras Kṛṣṇos bhaktas. Dieviškos prigimties bhaktai, net ir turėdami dievišką regėjimą, nelabai geidžia pamatyti Viešpaties visatos pavidalą. Ankstesniame posme sakoma, kad Arjuna troško pamatyti Viešpatį Kṛṣṇą keturrankiu Viṣṇu, nes visatos pavidalas jį baugino.

The Bhagavad-gītā gives the description of the universal form. Although this description was unknown to everyone before Arjuna, now one can have some idea of the viśva-rūpa after this incident. Those who are actually divine can see the universal form of the Lord. But one cannot be divine without being a pure devotee of Kṛṣṇa. The devotees, however, who are actually in the divine nature and who have divine vision, are not very much interested in seeing the universal form of the Lord. As described in the previous verse, Arjuna desired to see the four-handed form of Lord Kṛṣṇa as Viṣṇu, and he was actually afraid of the universal form.

Posme yra keletas reikšmingų žodžių: veda-yajñādyayanaiḥ, kurie nurodo „Vedų raštų ir aukojimo taisyklių studijavimą“. Žodis veda nurodo visus Vedų raštus, būtent keturias Vedas (Ṛg, Yajur, Sāma ir Atharva), aštuoniolika Purāṇų, Upaniṣadas ir „Vedānta-sūtrą“. Šiuos šaltinius galima studijuoti namuose ar kur kitur. Prie Vedų raštų taip pat priskiriamos ir sūtros, Kalpa-sūtros ir Mīmāṁsa-sūtros, kurios nagrinėja aukojimo būdus. Žodis dānaiḥ nurodo labdarą, skirtą jos vertiems asmenims – brahmanams ir vaiṣṇavams, kurie iš transcendentinės meilės tarnauja Viešpačiui. „Doringa veikla“ reiškia agni-hotrą bei įvairiems luomams nurodytas pareigas. O savanoriškas sutikimas pakęsti kokius nors kūno skausmus vadinasi tapasya. Taigi galima atlikinėti visus čia minėtus veiksmus: alinti kūną, teikti labdarą, studijuoti Vedas etc., tačiau jei žmogus nėra toks bhaktas, koks buvo Arjuna, visatos pavidalo jis neišvys. Impersonalistai įsivaizduoja regį Viešpaties visatos pavidalą, tačiau „Bhagavad-gītā“ byloja, kad jie – nebhaktai, todėl jie negali matyti Viešpaties visatos pavidalo.

In this verse there are some significant words, just like veda-yajñādhyayanaiḥ, which refers to studying Vedic literature and the subject matter of sacrificial regulations. Veda refers to all kinds of Vedic literature, such as the four Vedas (Ṛg, Yajur, Sāma and Atharva) and the eighteen Purāṇas, the Upaniṣads and the Vedānta-sūtra. One can study these at home or anywhere else. Similarly, there are sūtras – Kalpa-sūtras and Mīmāṁsā-sūtras – for studying the method of sacrifice. Dānaiḥ refers to charity which is offered to a suitable party, such as those who are engaged in the transcendental loving service of the Lord – the brāhmaṇas and the Vaiṣṇavas. Similarly, “pious activities” refers to the agni-hotra and the prescribed duties of the different castes. And the voluntary acceptance of some bodily pains is called tapasya. So one can perform all these – can accept bodily penances, give charity, study the Vedas, etc. – but unless he is a devotee like Arjuna, it is not possible to see that universal form. Those who are impersonalists are also imagining that they are seeing the universal form of the Lord, but from Bhagavad-gītā we understand that the impersonalists are not devotees. Therefore they are unable to see the universal form of the Lord.

Yra daugybė žmonių, „kuriančių“ inkarnacijas. Jie paskelbia Dievo įsikūnijimu paprastą žmogų, tačiau tai – kvailystė. Mes turėtume remtis „Bhagavad-gītos“ principais, nes kitaip tobulų dvasinių žinių neįgysime. Nors „Bhagavad-gītā“ laikoma Dievo pažinimo pradžiamoksliu, ji tokia tobula, kad kiekvienam padės atskirti, kas yra kas. Pseudoinkarnacijų pasekėjai gali tvirtinti, kad ir jie matė transcendentinę Dievo inkarnaciją, visatos pavidalą, tačiau nereikia jais tikėti, nes čia aiškiai pasakyta, jog netapus Kṛṣṇos bhaktu, Dievo visatos pavidalo nepamatysi. Taigi visų pirma reikia tapti tyru Kṛṣṇos bhaktu, ir tik tada galima tvirtinti kad sugebėsi apibūdinti visatos pavidalą, kurį pats matei. Kṛṣṇos bhaktas netikrų inkarnacijų ir jų pasekėjų nepripažįsta.

There are many persons who create incarnations. They falsely claim an ordinary human to be an incarnation, but this is all foolishness. We should follow the principles of Bhagavad-gītā, otherwise there is no possibility of attaining perfect spiritual knowledge. Although Bhagavad-gītā is considered the preliminary study of the science of God, still it is so perfect that it enables one to distinguish what is what. The followers of a pseudo incarnation may say that they have also seen the transcendental incarnation of God, the universal form, but that is unacceptable because it is clearly stated here that unless one becomes a devotee of Kṛṣṇa one cannot see the universal form of God. So one first of all has to become a pure devotee of Kṛṣṇa; then he can claim that he can show the universal form of what he has seen. A devotee of Kṛṣṇa cannot accept false incarnations or followers of false incarnations.