Skip to main content

TEXTS 41-42

TEXTS 41-42

Tekstas

Texte

sakheti matvā prasabhaṁ yad uktaṁ
he kṛṣṇa he yādava he sakheti
ajānatā mahimānaṁ tavedaṁ
mayā pramādāt praṇayena vāpi
sakheti matvā prasabhaṁ yad uktaṁ
he kṛṣṇa he yādava he sakheti
ajānatā mahimānaṁ tavedaṁ
mayā pramādāt praṇayena vāpi
yac cāvahāsārtham asat-kṛto ’si
vihāra-śayyāsana-bhojaneṣu
eko ’tha vāpy acyuta tat-samakṣaṁ
tat kṣāmaye tvām aham aprameyam
yac cāvahāsārtham asat-kṛto ’si
vihāra-śayyāsana-bhojaneṣu
eko ’tha vāpy acyuta tat-samakṣaṁ
tat kṣāmaye tvām aham aprameyam

Synonyms

Synonyms

sakhā — draugas; iti — taip; matvā — galvojant; prasabham — įžūliai; yat — kas tiktai; uktam — pasakyta; he krṣṇa — o Kṛṣṇa; he yādava — o Yādava; he sakhe — o mano brangus bičiuli; iti — taip; ajānatā — nežinant; mahimānam — šlovės; tava — Tavo; idam — šios; mayā — man; pramādāt — iš kvailumo; praṇayena — iš meilės; api — arba; yat — ko tiktai; ca — taip pat; avahāsa-artham — juoko dėlei; asat-kṛtaḥ — pažemintas; asi — Tu buvai; vihāra — ilsintis; śayyā — gulint; āsana — sėdint; bhojaneṣu — ar kartu valgant; ekaḥ — vienumoje; atha — arba; api — taip pat; acyuta — o Patikimasis; tat-samakṣam — tarp draugų; tat — visa tai; kṣāmaye — prašau atleisti; tvām — Tavęs; aham — aš; aprameyam — neišmatuojamo.

sakhā: ami; iti: ainsi; matvā: pensant; prasabham: impudemment; yat: quoi que; uktam: dit; he kṛṣṇa: ô Kṛṣṇa; he yādava: ô Yādava; he sakhe: ô mon cher ami; iti: ainsi; ajānatā: sans savoir; mahimānam: gloires; tava: Tes; idam: cela; mayā: par moi; pramādāt: par sottise; praṇayena: par amour; va api: ou; yat: quoi que; ca: aussi; avahāsārtham: par plaisanterie; asat-kṛtaḥ: déshonoré; asi: Tu as été; vihāra: dans la détente; śayyā: allongés; āsana: assis; bhojaneṣu: ou en mangeant ensemble; ekaḥ: seuls; athavā: ou; api: aussi; acyuta: ô Toi qui es infaillible; tat-samakṣam: parmi des compagnons; tat: tous ces; kṣāmaye: demande pardon; tvām: à Toi; aham: je; aprameyam: immensurable.

Translation

Translation

Matydamas Tavyje savo draugą ir Tavo šlovės nepažinęs, aš neapdairiai sakydavau Tau: „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“, „O mano bičiuli“. Prašau atleisti visą tai, ką praradęs protą ar iš meilės padariau. Daugybę kartų įžeidžiau Tave juokaudamas, kai ilsėjomės ar tuo pačiu guoliu dalijomės, sėdėjome kartu ar valgėme, kartais dviese, o kartais ir tarp daugelio draugų. O Patikimasis, prašau, atleisk visus mano įžeidimus.

Méconnaissant Tes gloires, je me suis, par le passé, impudemment adressé à Toi par ces mots: « Ô Kṛṣṇa, Ô Yādava, Ô mon ami ». Je Te prie de bien vouloir pardonner tout ce que j’ai pu faire par déraison ou par amour. Que de fois T’ai-je manqué de respect; quand nous plaisantions dans les moments de détente, que nous nous allongions sur le même lit, que nous nous asseyions côte à côte ou partagions le même repas, parfois seuls, parfois devant plusieurs compagnons. Pour toutes ces offenses, ô Acyuta, je Te demande pardon.

Purport

Purport

KOMENTARAS: Nors Kṛṣṇa dabar apsireiškęs Arjunai visatos pavidalu, Arjuna prisimena savo draugiškus santykius su Juo, todėl atsiprašo ir meldžia atleisti už visus perdėm laisvus gestus, kilusius iš draugystės. Jis pripažįsta, kad anksčiau nežinojo, jog Kṛṣṇa gali įgauti visatos pavidalą, nors Kṛṣṇa papasakojo jam apie tai kaip artimas jo draugas. Arjuna nežinojo, kiek kartų, nesuvokdamas Kṛṣṇos didybės, nepagarbiai kreipėsi į Jį: „O mano drauge“, „O Kṛṣṇa“, „O Yādava“ etc. Tačiau Kṛṣṇa toks geras ir maloningas, kad nepaisant Savo didybės, elgėsi su Arjuna bičiuliškai. Tokia transcendentinė abipusė meilė tarp bhakto ir Viešpaties. Gyvosios esybės ryšys su Kṛṣṇa išlieka amžiams, jis neužmirštamas. Tai atsispindi Arjunos elgesyje. Nors Arjuna matė visatos pavidalo turtingumą, tačiau pamiršti savo draugystės su Kṛṣṇa negalėjo.

Bien que Kṛṣṇa Se révèle à présent devant lui dans Sa forme universelle, Arjuna n’oublie pas le lien d’amitié qui les unit. Il implore donc Son pardon pour toutes les familiarités amicales qu’il s’est jadis permises. Il reconnaît que jamais il n’aurait cru que le Seigneur soit capable de manifester une telle forme, même lorsque dans leurs échanges d’amitié Celui-ci lui en avait parlé. Arjuna ne peut compter le nombre de fois où il a pu manquer de respect au Seigneur en L’appelant « Ô mon ami », « Ô Kṛṣṇa », « Ô Yādava », sans avoir conscience de Sa grandeur. Mais Kṛṣṇa est si bon et si miséricordieux que, malgré cette gloire, Il a entretenu avec Arjuna des rapports d’amitié. De tels échanges d’amour transcendantaux unissent en effet le Seigneur à Ses dévots. Comme l’attitude d’Arjuna l’indique dans ce verset, le lien qui unit l’être distinct au Seigneur est immuable, éternel et inoubliable. Aussi, bien qu’il ait contemplé la forme universelle du Seigneur dans toute sa splendeur, Arjuna ne peut oublier la relation d’amitié qui l’unit à Kṛṣṇa.