TEXT 37

Tekstas

Text

kasmāc ca te na nameran mahātman
garīyase brahmaṇo ’py ādi-kartre
ananta deveśa jagan-nivāsa
tvam akṣaraṁ sad-asat tat paraṁ yat

Synonyms

kasmāt — kodėl; ca — taip pat; te — Tau; na — ne; nameran — jie turi reikšti tinkamą pagarbą; mahā-ātman — o didysis; garīyase — kuris esi geresnis; brahmaṇaḥ — už Brahmą; api — nors; ādi-kartre — aukščiausiam kūrėjui; ananta — o beribi; deva-īśa — o dievų Dieve; jagat-nivāsa — o visatos prieglobsti; tvam — Tu esi; akṣaram — neišsenkantis; sat-asat — priežasčiai ir pasekmei; tat param — transcendentalus; yat — kadangi.

kasmāt — why; ca — also; te — unto You; na — not; nameran — they should offer proper obeisances; mahā-ātman — O great one; garīyase — who are better; brahmaṇaḥ — than Brahmā; api — although; ādi-kartre — to the supreme creator; ananta — O unlimited; deva-īśa — O God of the gods; jagat-nivāsa — O refuge of the universe; tvam — You are; akṣaram — imperishable; sat-asat — to cause and effect; tat param — transcendental; yat — because.

Translation

O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.

O great one, greater even than Brahmā, You are the original creator. Why then should they not offer their respectful obeisances unto You? O limitless one, God of gods, refuge of the universe! You are the invincible source, the cause of all causes, transcendental to this material manifestation.

Purport

KOMENTARAS: Išreikšdamas pagarbą Kṛṣṇai tokiais žodžiais Arjuna parodo, kad kiekvienas turi garbinti Kṛṣṇą. Jis – visa persmelkiantis ir Jis – visų sielų siela. Arjuna kreipiasi į Kṛṣṇą, vadindamas Jį mahātma ir tuo sakydamas, kad Kṛṣṇa – pats didžiadvasiškiausias ir beribis. Žodis ananta reiškia, kad absoliučiai viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties valdžioje, ir kad nėra nieko, ko neapimtų Jo energija, o žodis deveśa reiškia, kad Jo valdžioje yra visi pusdieviai, ir Jis yra aukščiau jų. Jis – visos visatos prieglobstis. Be to, Arjunos manymu, natūralu, jog visos tobulos gyvosios esybės ir visi galingieji pusdieviai pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai, kadangi nieko nėra už Jį didingesnio. Arjuna ypač pabrėžia tai, kad Kṛṣṇa didingesnis už Brahmą, nes Jis – Brahmos kūrėjas. Brahmā gimė iš lotoso, kurio stiebas išaugo iš Garbhodakaśāyī Viṣṇu, pilnutinės Kṛṣṇos ekspansijos, bambos. Todėl ir Brahmā, ir iš Brahmos gimęs Viešpats Śiva bei kiti pusdieviai turi su pagarba lenktis Kṛṣṇai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ sakoma, kad Viešpatį gerbia ir Viešpats Śiva, ir Brahmā, ir kiti pusdieviai. Žodis akṣaram labai reikšmingas, nes materiali kūrinija pasmerkta sunaikinimui, tačiau Viešpats anapus jos. Jis – visų priežasčių priežastis, ir todėl yra aukštesnis už visas materialios gamtos sąlygotas sielas bei už patį materialų kosminį pasaulį. Todėl Jis – visų aukščiausių Aukščiausias.

By this offering of obeisances, Arjuna indicates that Kṛṣṇa is worshipable by everyone. He is all-pervading, and He is the Soul of every soul. Arjuna is addressing Kṛṣṇa as mahātmā, which means that He is most magnanimous and unlimited. Ananta indicates that there is nothing which is not covered by the influence and energy of the Supreme Lord, and deveśa means that He is the controller of all demigods and is above them all. He is the shelter of the whole universe. Arjuna also thought that it was fitting that all the perfect living entities and powerful demigods offer their respectful obeisances unto Him, because no one is greater than Him. Arjuna especially mentions that Kṛṣṇa is greater than Brahmā because Brahmā is created by Him. Brahmā is born out of the lotus stem grown from the navel abdomen of Garbhodaka-śāyī Viṣṇu, who is Kṛṣṇa’s plenary expansion; therefore Brahmā and Lord Śiva, who is born of Brahmā, and all other demigods must offer their respectful obeisances. It is stated in Śrīmad-Bhāgavatam that the Lord is respected by Lord Śiva and Brahmā and similar other demigods. The word akṣaram is very significant because this material creation is subject to destruction but the Lord is above this material creation. He is the cause of all causes, and being so, He is superior to all the conditioned souls within this material nature as well as the material cosmic manifestation itself. He is therefore the all-great Supreme.