TEXT 37

Tekstas

Tekst

kasmāc ca te na nameran mahātman
garīyase brahmaṇo ’py ādi-kartre
ananta deveśa jagan-nivāsa
tvam akṣaraṁ sad-asat tat paraṁ yat

Synonyms

kasmāt — kodėl; ca — taip pat; te — Tau; na — ne; nameran — jie turi reikšti tinkamą pagarbą; mahā-ātman — o didysis; garīyase — kuris esi geresnis; brahmaṇaḥ — už Brahmą; api — nors; ādi-kartre — aukščiausiam kūrėjui; ananta — o beribi; deva-īśa — o dievų Dieve; jagat-nivāsa — o visatos prieglobsti; tvam — Tu esi; akṣaram — neišsenkantis; sat-asat — priežasčiai ir pasekmei; tat param — transcendentalus; yat — kadangi.

kasmāt — hvorfor; ca — også; te — til Dig; na — ikke; nameran — de bør frembære hyldester korrekt; mahā-ātman — O Du mægtige; garīyase — som er bedre; brahmaṇaḥ — end Brahmā; api — selv; ādi-kartre — til den højeste skaber; ananta — O Du ubegrænsede; deva-īśa — O guders Gud; jagat-nivāsa — O universets tilflugt; tvam — Du (er); akṣaram — uforgængelig; sat-asat — til årsag og virkning; tat-param — transcendental; yat — fordi.

Translation

O didysis, didingesnis ir už Brahmą, Tu – pirminis kūrėjas, tad kodėl jie neturėtų Tau pagarbiai lenktis? O beribi, dievų Dieve, visatos prieglobsti! Tu – neišsenkanti versmė, visų priežasčių priežastis, Tu transcendentalus šiai materialiai kūrinijai.

O Du mægtige, mægtigere end selv Brahmā, Du er den oprindelige skaber. Hvorfor skulle de perfekte væsener da ikke fremføre deres respektfulde hyldester til Dig? O Du ubegrænsede, gudernes Gud, universets tilflugtssted! Du er det uovervindelige ophav og alle årsagers årsag, der er transcendental til den materielle manifestation.

Purport

KOMENTARAS: Išreikšdamas pagarbą Kṛṣṇai tokiais žodžiais Arjuna parodo, kad kiekvienas turi garbinti Kṛṣṇą. Jis – visa persmelkiantis ir Jis – visų sielų siela. Arjuna kreipiasi į Kṛṣṇą, vadindamas Jį mahātma ir tuo sakydamas, kad Kṛṣṇa – pats didžiadvasiškiausias ir beribis. Žodis ananta reiškia, kad absoliučiai viskas yra Aukščiausiojo Viešpaties valdžioje, ir kad nėra nieko, ko neapimtų Jo energija, o žodis deveśa reiškia, kad Jo valdžioje yra visi pusdieviai, ir Jis yra aukščiau jų. Jis – visos visatos prieglobstis. Be to, Arjunos manymu, natūralu, jog visos tobulos gyvosios esybės ir visi galingieji pusdieviai pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai, kadangi nieko nėra už Jį didingesnio. Arjuna ypač pabrėžia tai, kad Kṛṣṇa didingesnis už Brahmą, nes Jis – Brahmos kūrėjas. Brahmā gimė iš lotoso, kurio stiebas išaugo iš Garbhodakaśāyī Viṣṇu, pilnutinės Kṛṣṇos ekspansijos, bambos. Todėl ir Brahmā, ir iš Brahmos gimęs Viešpats Śiva bei kiti pusdieviai turi su pagarba lenktis Kṛṣṇai. „Śrīmad-Bhāgavatam“ sakoma, kad Viešpatį gerbia ir Viešpats Śiva, ir Brahmā, ir kiti pusdieviai. Žodis akṣaram labai reikšmingas, nes materiali kūrinija pasmerkta sunaikinimui, tačiau Viešpats anapus jos. Jis – visų priežasčių priežastis, ir todėl yra aukštesnis už visas materialios gamtos sąlygotas sielas bei už patį materialų kosminį pasaulį. Todėl Jis – visų aukščiausių Aukščiausias.

FORKLARING: Med denne fremførsel af hyldester viser Arjuna, at Kṛṣṇa er tilbedelsesværdig for alle. Han er altgennemtrængende, og Han er alle sjæles Sjæl. Arjuna tiltaler Kṛṣṇa som mahātmā, der betyder, at Han er yderst ædelmodig og ubegrænset. Ananta angiver, at der er intet, der ikke er omfattet af den Højeste Herres indflydelse og kraft, og deveśa betyder, at Han er herskeren over alle halvguderne og står over dem alle. Han er hele universets tilflugtssted. Arjuna fandt det også passende, at alle perfekte levende væsener og kraftfulde halvguder tilbød Ham deres respektfulde hyldester, for ingen er større end Ham. Arjuna nævner især, at Kṛṣṇa er større end Brahmā, eftersom Brahmā er skabt af Ham. Brahmā bliver født fra den lotusstængel, der vokser frem fra navlen på Garbhodakaśāyī Viṣṇu, der er Kṛṣṇas fuldstændige ekspansion. Både Brahmā og Herren Śiva, der er født fra Brahmā, og alle andre halvguder må derfor tilbyde deres respektfulde hyldester til Ham. I Śrīmad-Bhāgavatam står der, at Herren bliver æret af Herren Śiva og Brahmā og andre lignende halvguder. Ordet akṣaram er meget vigtigt, da denne materielle skabelse er underlagt udslettelse, men Herren er hævet over denne materielle skabelse. Han er alle årsagers årsag og står som sådan over alle de betingede sjæle i den materielle natur såvel som over selve den materielle kosmiske manifestation. Han er derfor den almægtige Højeste.