TEXT 32

Tekstas

Tekst

śrī-bhagavān uvāca
kālo ’smi loka-kṣaya-kṛt pravṛddho
lokān samāhartum iha pravṛttaḥ
ṛte ’pi tvāṁ na bhaviṣyanti sarve
ye ’vasthitāḥ praty-anīkeṣu yodhāḥ

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; kālaḥ — laikas; asmi — Aš esu; loka — pasaulių; kṣaya-kṛt — griovėjas; pravṛddhaḥ — didysis; lokān — visus žmones; samāhartum — sunaikinti; iha — šiame pasaulyje; pravṛttaḥ — užsiėmęs; ṛte — išskyrus; api — net; tvām — tave; na — ne; bhaviṣyanti — bus; sarve — visi; ye — kurie; avasthitāḥ — yra; prati-anīkeṣu — priešingose pusėse; yodhāḥ — kariai.

śrī-bhagavān uvāca — Jumala Isiksus ütles; kālaḥ — aeg; asmi — Mina olen; loka — maailmade; kṣaya-kṛt — hävitaja; pravṛddhaḥ — võimas; lokān — kõikide inimeste; samāhartum — hävitamises; iha — selles maailmas; pravṛttaḥ — hõivatud; ṛte — ilma, välja arvatud; api — isegi; tvām — sind; na — mitte kunagi; bhaviṣyanti — saab olema; sarve — kõik; ye — kes; avasthitāḥ — asetsedes; prati-anīkeṣu — vastamisi; yodhāḥ — sõdalased.

Translation

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones. Išskyrus jus [Pāṇḍavus], visi kariai iš abiejų pusių žus.

Jumala Kõrgeim Isiksus ütles: Ma olen aeg, suur maailmade hävitaja, ning Ma tulin siia, et hävitada kõik inimesed. Kõik sõdurid peale teie [Pāṇḍavate] hukkuvad sellel lahinguväljal, olenemata sellest, kummal poolel nad seisavad.

Purport

KOMENTARAS: Nors Arjuna ir žinojo, kad Kṛṣṇa – jo draugas ir Aukščiausiasis Dievo Asmuo, jį suglumino Kṛṣṇos atskleistų pavidalų įvairovė, ir todėl jis klausia, kokia tikroji griaunančios Jo jėgos paskirtis. Vedose rašoma, kad Aukščiausioji Tiesa sunaikina viską, netgi brahmanus. „Kaṭha Upaniṣadoje“ (1.2.25) tvirtinama:

Kuigi Arjuna teadis, et Kṛṣṇa on tema sõber ning Jumala Kõrgeim Isiksus, ajasid rohked vormid, mida Kṛṣṇa ilmutas, teda segadusse. Seepärast esitas ta küsimuse selle laastava jõu tegelikust missioonist. „Vedades" öeldakse, et Kõrgeim Tõde hävitab kõik, isegi brāhmaṇad. „Kaṭha Upaniṣadis" (1.2.25) öeldakse:

yasya brahma ca kṣatraṁ ca
ubhe bhavata odanaḥ
mṛtyur yasyopasecanaṁ
ka itthā veda yatra saḥ

Galų gale visus brahmanus, kṣatriyus bei visa, kas gyva, tarsi maistą praryja Aukščiausiasis. Šis Aukščiausiojo Viešpaties pavidalas – tarsi visa ryjantis milžinas. Šiame epizode Kṛṣṇa pasirodo visa naikinančio laiko pavidalu. Visi dalyvavusieji tame mūšyje bus Jo sunaikinti, išgyvens tik Pāṇḍavai.

Arjuna nenorėjo kautis ir manė, kad geriau pasitraukti iš mūšio lauko – tada neteks ir nusivilti. Atsakydamas į tai, Viešpats paaiškina, kad jei Arjuna ir atsisakys kovos, vis tiek visi mūšio dalyviai žus, nes taip Jo sumanyta. Jei Arjuna nesikaus, jie žus kitokiomis aplinkybėmis. Mirtis neišvengiama, net jei jis ir nekovos. Iš tikrųjų jie jau mirę. Laikas – griovėjas, ir, Aukščiausiojo valia, visa, kas išreikšta, turi būti sunaikinta. Toks gamtos dėsnis.

Selles värsist järeldub, et Kõigekõrgem neelab justkui lõunaeinena alla kõik brāhmaṇad, kṣatriyad ja kõik teised. Seda tegev Kõigekõrgema Jumala kuju on kõikeneelav hiiglane ning siin esitab Kṛṣṇa End kõikeneelava aja kujul. Kui välja arvata üksikud Pāṇḍavad, siis neelab Kṛṣṇa sel kujul kõik lahinguväljal viibinud isiksused.

Arjuna ei pooldanud lahingusse astumist, ta pidas paremaks lahingust loobuda, sest sedasi ei põhjustaks ta masendust. Vastuseks sellele ütles Jumal, et isegi kui Arjuna ei astuks võitlusse, hukkuksid kõik lahinguväljal viibinud ikkagi, sest selline oli Jumala plaan. Kui Arjuna loobuks võitlemast, hukkuksid nad mõnel teisel moel. Nende surma polnud võimalik takistada ka mitte lahingust loobudes. Iseenesest olid nad kõik juba tegelikult surnud. Aeg toob kaasa hävimise ning lõpuks hävivad Kõigekõrgema Jumala tahte kohaselt kõik avaldumised. Selline on loodusseadus.