TEXT 21

Tekstas

Texte

ādityānām ahaṁ viṣṇur
jyotiṣāṁ ravir aṁśumān
marīcir marutām asmi
nakṣatrāṇām ahaṁ śaśī

Synonyms

ādityānām — iš Ādityų; aham — Aš; viṣṇuḥ — Aukščiausiasis Viešpats; jyotiṣām — iš visų dangaus šviesulių; raviḥ — Saulė; aṁśu-mān — spindulingoji; marīciḥ — Marīcis; marutām — iš Marutų; asmi — Aš esu; nakṣatrāṇām — iš žvaigždžių; aham — Aš esu; śaśī — Mėnulis.

ādityānām: des Ādityas; aham: Je suis; viṣṇuḥ: le Seigneur Suprême; jyotiṣām: de tous les corps célestes lumineux; raviḥ: le soleil; aṁśu-mān: radieux; marīciḥ: Marīci; marutām: des Maruts; asmi: Je suis; nakṣatrāṇām: des étoiles; aham: Je suis; śaśī: la lune.

Translation

Iš Ādityų esu Viṣṇu, iš šviesulių – spindulingoji Saulė, iš Marutų Aš – Marīcis, o iš žvaigždžių esu Mėnulis.

D’entre les Ādityas, Je suis Viṣṇu, et d’entre les Maruts, Marīci. Des corps célestes lumineux, Je suis le soleil radieux, et des étoiles, la lune.

Purport

KOMENTARAS: Ādityų – dvylika, iš jų svarbiausias – Kṛṣṇa. Pagrindinis dangaus šviesulys – Saulė, „Brahma-saṁhitoje“ ji pavadinta spindulingąja Aukščiausiojo Viešpaties akimi. Erdvėje pučia penkiasdešimt įvairių vėjų, ir juos valdanti dievybė, Marīcis, atstovauja Kṛṣṇai.

D’entre les douze Ādityas, Kṛṣṇa est le principal. Et le soleil est le plus important des corps célestes illuminant le ciel. La Brahma-saṁhitā dit qu’il est l’œil du Seigneur Suprême. Marīci, qui régit les cinquante sortes de vents qui soufflent dans l’air, représente Kṛṣṇa.

Žvaigždėtą naktį ryškiausiai šviečia Mėnulis, todėl jis atstovauja Kṛṣṇai. Posmas rodo, kad Mėnulis – žvaigždė, todėl danguje tviskančios žvaigždės irgi atspindi Saulės šviesą. Vedų raštai atmeta teoriją, teigiančią, kad visatoje egzistuoja daug Saulių. Saulė – viena, o Mėnulis ir žvaigždės tik atspindi jos šviesą. Kadangi „Bhagavad-gītā“ nurodo, kad Mėnulis – viena iš žvaigždžių, tai danguje tviskančios žvaigždės nėra Saulės, jos panašios į Mėnulį.

D’entre les étoiles qui brillent la nuit, la lune est la plus brillante. C’est pourquoi elle représente Kṛṣṇa. Ce verset compte la lune au nombre des étoiles; les étoiles qui scintillent dans le ciel reflètent donc aussi la lumière du soleil. La théorie selon laquelle il existerait plusieurs soleils dans l’univers n’est pas reconnue par les Védas. Le soleil est unique. Si la lune est lumineuse parce qu’elle réfléchit la lumière du soleil, il en est de même des étoiles. Puisque la Bhagavad-gītā mentionne que la lune est une étoile, les étoiles scintillantes ne sauraient être des soleils. Bien plutôt s’apparentent-elles à l’astre lunaire.