TEXT 2

Tekstas

Tekst

na me viduḥ sura-gaṇāḥ
prabhavaṁ na maharṣayaḥ
aham ādir hi devānāṁ
maharṣīṇāṁ ca sarvaśaḥ

Synonyms

na — niekada; me — Mano; viduḥ — žino; sura-gaṇāḥ — pusdieviai; prabhavam — kilmę, turtus ir galybę; na — niekada; mahā-ṛṣayaḥ — didieji išminčiai; aham — Aš esu; ādiḥ — pradžia; hi — tikrai; devānām — pusdievių; mahā-ṛṣīṇām — didžiųjų išminčių; ca — taip pat; sarvaśaḥ — visais atžvilgiais.

na — never; me — My; viduḥ — know; sura-gaṇāḥ — the demigods; prabhavam — origin, opulences; na — never; mahā-ṛṣayaḥ — great sages; aham — I am; ādiḥ — the origin; hi — certainly; devānām — of the demigods; mahā-ṛṣīṇām — of the great sages; ca — also; sarvaśaḥ — in all respects.

Translation

Nei pusdievių pulkai, nei didieji išminčiai nežino Mano kilmės, turtų ir galybės, nes kad ir kaip žvelgsi, Aš esu pusdievių ir išminčių pradžia.

Hverken skaren af halvguder eller de store vismænd kender Min oprindelse eller overdådighed, for i alle henseender er Jeg oprindelsen til halvguderne og vismændene.

Purport

KOMENTARAS: „Brahma-saṁhitoje“ teigiama, kad Viešpats Kṛṣṇa – Aukščiausiasis Viešpats. Nėra už Jį didingesnio, Jis – visų priežasčių priežastis. Šiame posme Pats Viešpats pareiškia, kad Jis – visų pusdievių ir išminčių priežastis. Net pusdieviai ir didieji išminčiai negali pažinti Kṛṣṇos, negali suprasti Kṛṣṇos vardo, suvokti Jo asmenybės, o ką jau kalbėti apie šios menkutės planetos vadinamuosius mokslininkus? Niekas nesuvokia, kodėl Aukščiausiasis Dievas nužengia lyg paprastas žmogus ir atlieka Savo stebuklingus, antžmogiškus žygius. Žinotina, erudicija nėra būtina sąlyga norint suvokti Kṛṣṇą. Jo suvokti nepavyko net ir pusdieviams bei išminčiams, kurie bandė pažinti Kṛṣṇą spekuliatyviais samprotavimais. „Śrīmad- Bhāgavatam“ irgi aiškiai sakoma, kad net didieji pusdieviai neįstengia pažinti Aukščiausiojo Dievo Asmens. Jų mintis tepakyla tiek, kiek leidžia netobulos juslės, ir prieina priešingą sampratą – impersonalizmą, kurio objektas – kažkas, kam trys materialios gamtos guṇos nėra suteikusios išraiškos; arba dar – spekuliatyvių samprotavimų pagalba jie gali kažin ką išgalvoti, tačiau tokiais paikais samprotavimais neįmanoma pažinti Kṛṣṇos.

FORKLARING: Som der står i Brahma-saṁhitā (5.1), er Herren Kṛṣṇa den Højeste Herre. Der findes ingen større end Ham. Han er alle årsagers årsag. Her erklærer Herren også Selv, at Han er ophav til alle halvguderne og vismændene. End ikke halvguderne og de store vismænd kan forstå Kṛṣṇa. De kan hverken forstå Hans navn eller Hans personlighed, så hvad kan man forvente af de såkaldte kloge mænd på denne lillebitte planet? Ingen kan forstå, hvorfor denne Højeste Gud kommer til Jorden som et almindeligt menneske og gør så mange fantastiske og usædvanlige ting. Man må således forstå, at lærdom ikke er den nødvendige kvalifikation for at forstå Kṛṣṇa. Selv halvguderne og de store vismænd har forsøgt at forstå Kṛṣṇa ved hjælp af deres intellektuelle spekulationer, og heller ikke for dem er det lykkedes. I Śrīmad-Bhāgavatam står der også klart og tydeligt, at end ikke de store halvguder er i stand til at forstå Guddommens Højeste Personlighed. De kan spekulere til den yderste grænse af deres uperfekte sanser og nå til den modsatte konklusion, den upersonlige forestilling om noget, der ikke er manifesteret af den materielle naturs tre kvaliteter, eller de kan tænke sig til et eller andet gennem deres intellektuelle spekulation, men det er ikke muligt at forstå Kṛṣṇa gennem den slags tåbelige grublerier.

Norintiems pažinti Absoliučią Tiesą Viešpats posme daro užuominą: „Štai Aš – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Aš esu Aukščiausiasis.“ Tai reikia žinoti. Nors neįmanoma perprasti nesuvokiamo Viešpaties Jam asmeniškai apsireiškus – Jis egzistuoja. Iš tiesų Kṛṣṇą, kuris yra amžinas, kupinas palaimos ir žinojimo, galime pažinti gilindamiesi į Jo žodžius „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad-Bhāgavatam“. Dievą, kaip valdančiąją jėgą ar beasmenį Brahmaną gali suvokti ir tie, kuriuos valdo žemesnė Viešpaties energija, tačiau nepasiekus transcendentinės padėties, Dievo Asmens pažinti neįmanoma.

Her siger Herren indirekte til dem, der gerne vil forstå den Absolutte Sandhed: “Her er Jeg til stede foran jer som Guddommens Højeste Personlighed. Jeg er den Højeste.” Dette må man forstå. Selv om man ikke kan forstå den ufattelige Gud, der personligt er til stede, eksisterer Han ikke desto mindre. Vi kan faktisk forstå Kṛṣṇa, der er evig og fuld af lyksalighed og viden, blot ved at studere Hans ord i Bhagavad- gītā og Śrīmad-Bhāgavatam. Forestillingen om Gud som en herskende kraft eller som den upersonlige Brahman er inden for rækkevidden af personer, der befinder sig i Herrens lavere energi, men Guddommens Personlighed kan man ikke forstå, hvis man ikke befinder sig på det transcendentale plan.

Kadangi daugelis žmonių neįstengia suvokti, kas yra Kṛṣṇa ir kokia Jo tikroji padėtis, iš nepriežastinės Savo malonės Jis nužengia parodyti Savo palankumą spekuliatyviems mąstytojams. Nors Aukščiausiojo Viešpaties žygiai yra antžmogiški, vis tiek tie mąstytojai, įtakojami teršiamo materialios energijos poveikio, mano, kad beasmenis Brahmanas yra Aukščiausiasis. Tik bhaktai, visiškai atsidavę Aukščiausiajam Viešpačiui, Aukščiausiojo Asmens malone gali suprasti, kad Aukščiausiasis Viešpats yra Kṛṣṇa. Viešpaties bhaktai nesidomi impersonalia Dievo kaip beasmenio Brahmano sąvoka, jų tikėjimas ir pasiaukojimas leidžia jiems išsyk atsiduoti Aukščiausiajam Viešpačiui, ir nepriežastinė Kṛṣṇos malonė suteikia jiems galimybę suvokti Kṛṣṇą. Niekas kitas pažinti Jo negali. Net ir didieji išminčiai yra vieningos nuomonės: „Kas yra ātmā, kas yra Aukščiausiasis? Tasai, kurį mes turime garbinti.“

Da de fleste mennesker ikke kan forstå Kṛṣṇa i Hans faktiske situation, stiger Han gennem Sin årsagsløse nåde ned for at begunstige sådanne spekulanter. Men på grund af forureningen fra den materielle energi tror disse spekulanter på trods af den Højeste Herres usædvanlige aktiviteter stadigvæk, at den upersonlige Brahman er den Højeste. Kun de hengivne, der helt har overgivet sig til den Højeste Herre, kan ved den Højeste Personligheds nåde forstå, at Han er Kṛṣṇa. Herrens hengivne ulejliger sig ikke med den upersonlige Brahman-opfattelse af Gud. Deres tro og hengivenhed får dem øjeblikkeligt til at overgive sig til den Højeste Herre, og gennem Kṛṣṇas årsagsløse nåde kan de forstå Kṛṣṇa. Der er ingen andre, der kan forstå Ham. Derfor er selv de store vismænd enige: Hvad er ātmā, hvad er den Højeste? Det er Ham, vi skal tilbede.