TEXT 31

Tekstas

Tekst

na ca śreyo ’nupaśyāmi
hatvā sva-janam āhave
na kāṅkṣe vijayaṁ kṛṣṇa
na ca rājyaṁ sukhāni ca

Synonyms

na — nei; ca — taip pat; śreyaḥ — gėrį; anupaśyāmi — aš įžvelgiu; hatvā — žudydamas; sva-janam — savo gentainius; āhave — kovoje; na — nei; kāṅkṣe — aš trokštu; vijayam — pergalės; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; na — nei; ca — taip pat; rājyam — karalystės; sukhāni — laimės iš jos; ca — taip pat.

na — ej heller; ca — også; śreyaḥ — godt; anupaśyāmi — forudser jeg; hatvā — ved at dræbe; sva-janam — egne slægtninge; āhave — i kampen; na — ej heller; kāṅkṣe — ønsker jeg; vijayam — sejr; kṛṣṇa — O Kṛṣṇa; na — ej heller; ca — også; rājyam — kongerige; sukhāni — lykke derfra; ca — også.

Translation

Nesuprantu, ką gero gali duoti gentainių žudymas šiame mūšyje. Tokia kaina, mano brangusis Kṛṣṇa, aš netrokštu nei pergalės, nei karalystės, nei laimės.

Jeg ser intet godt komme ud af at dræbe mine egne slægtninge i dette slag, ligesom jeg heller ikke kan tragte efter nogen efterfølgende sejr, kongerige eller lykke, min kære Kṛṣṇa.

Purport

KOMENTARAS: Sąlygotos sielos nežino, kad didžiausia nauda joms – tai tarnauti Viṣṇu (arba Kṛṣṇai). Jas suvilioja kūniški ryšiai ir jos tikisi per juos patirti laimę. Šitaip aklai suvokdamos gyvenimą, jos net neatmena, kokios yra materialios laimės priežastys. Atrodo, kad Arjuna bus pamiršęs ir dorovinį kṣatriyo kodeksą. Pasakyta, kad į akinančiai spindinčią Saulės planetą, kurios galia neišmatuojama, verti patekti dviejų rūšių žmonės: kṣatriyai, Kṛṣṇos įsakymu kritę mūšio lauke, ir atsižadėjusieji pasaulio bei visiškai pasišventę dvasiniam tobulėjimui asmenys. Arjuna nenori žudyti net savo priešų, jau nekalbant apie giminaičius. Jis mano, kad nukovęs savo gentainius neberas laimės gyvenime, ir nenori grumtis mūšyje, kaip ir alkio nejaučiantis žmogus nenori gamintis maisto. Jis nutaria pasitraukti į mišką ir gyventi ten vienas su savo neviltimi. Bet jam, kṣatriyui, norinčiam pragyventi, reikia valdyti karalystę, nes kṣatriyas negali daryti nieko kito. Bet Arjuna neturi karalystės. Vienintelis būdas ją išsikovoti – kautis su pusbroliais, broliais, ir jėga atgauti iš tėvo paveldėtas valdas. Tačiau to daryti jis nenori. Todėl jis mano, kad reikia pasitraukti į mišką ir vienišam ten kentėti.

FORKLARING: Uden at vide, at den sande egeninteresse ligger i Viṣṇu (eller Kṛṣṇa), bliver de betingede sjæle tiltrukket af kropslige slægtsforhold i håb om, at disse vil gøre dem lykkelige. Underlagt en sådan blind livsopfattelse glemmer de tilmed, hvad der forårsager materiel lykke. Arjuna lader til at have glemt moralkodeksen for en kṣatriya. Der står skrevet, at to slags mennesker kan få adgang til den store blændende solplanet, nemlig kṣatriyaen, der dør i fronten på slagmarken på Kṛṣṇas personlige ordre, og personen, der er i forsagelsens orden og helt har viet sit liv til åndelig udvikling. Arjuna vil ikke engang dræbe sine fjender for ikke at tale om sine slægtninge. Han tror, at hvis han slår sine slægtninge ihjel, bliver hans liv glædesløst, og derfor vil han ikke kæmpe, ligesom den, der ikke er sulten, er utilbøjelig til at lave mad. Han har nu besluttet sig til at gå ud i skoven for at leve et afsondret liv i frustration. Men som kṣatriya behøver han et kongerige for at kunne opretholde sig selv, for kṣatriyaerne kan ikke engagere sig i nogen anden beskæftigelse. Men Arjuna har intet land. Hans eneste mulighed for at vinde et land ligger i at gå i krig mod hans fætre og brødre og genvinde det kongerige, han har arvet fra sin fader, men det har han ikke lyst til. Han tror derfor, at det rigtige for ham vil være at gå ud i skoven og leve i ensomhed og frustration.