TEXT 30

Tekstas

Text

na ca śaknomy avasthātuṁ
bhramatīva ca me manaḥ
nimittāni ca paśyāmi
viparītāni keśava

Synonyms

na — nei; ca — taip pat; śaknomi — aš pajėgiu; avasthātum — likti; bhramati — užsimiršdamas; iva — kaip; ca — ir; me — mano; manaḥ — protas; nimittāni — priežastis; ca — taip pat; paśyāmi — aš matau; viparītāni — visiškai priešingas; keśava — o demono Keśio nugalėtojau (Kṛṣṇa).

na — nor; ca — also; śaknomi — am I able; avasthātum — to stay; bhramati — forgetting; iva — as; ca — and; me — my; manaḥ — mind; nimittāni — causes; ca — also; paśyāmi — I see; viparītāni — just the opposite; keśava — O killer of the demon Keśī (Kṛṣṇa).

Translation

Negaliu daugiau čia pasilikti. Temsta mano sąmonė, galvoje pinasi mintys. O Kṛṣṇa, demono Keśio nugalėtojau, priešais regiu tiktai nelaimes.

I am now unable to stand here any longer. I am forgetting myself, and my mind is reeling. I see only causes of misfortune, O Kṛṣṇa, killer of the Keśī demon.

Purport

KOMENTARAS: Nerimo apimtas Arjuna jau nebepajėgė toliau būti kautynių lauke, dėl dvasios silpnumo aptemo jo sąmonė. Pernelyg stiprus potraukis materialiems dalykams įstumia žmogų į tokią sumaištį. Bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syāt: baimė ir proto pusiausvyros nebuvimas būdingas tiems žmonėms, kurie pasiduoda materialių sąlygų poveikiui (SB 11.2.37). Kautynių laukas žada Arjunai vien skausmingas netektis – karys numano, kad nebus laimingas net įveikęs priešą. Reikšmingi šio posmo žodžiai: nimittāni viparītāni. Kai žmogus regi žlungant visas savo viltis, jis pagalvoja: „Kodėl aš čia?“ Kiekvienas rūpinasi savimi ir savo gerove. Aukščiausias „Aš“ nerūpi niekam. Kṛṣṇos valia Arjuna parodo nesuprantąs, kas iš tikrųjų jam naudinga. Tikroji nauda yra susijusi su Viṣṇu, arba Kṛṣṇa. Sąlygota siela patiria materialias kančias, nes pamiršo tai. Arjuna mano, kad pergalė mūšyje gali sukelti jam tiktai širdgėlą.

Due to his impatience, Arjuna was unable to stay on the battlefield, and he was forgetting himself on account of this weakness of his mind. Excessive attachment for material things puts a man in such a bewildering condition of existence. Bhayaṁ dvitīyābhiniveśataḥ syāt (Bhāg. 11.2.37): such fearfulness and loss of mental equilibrium take place in persons who are too affected by material conditions. Arjuna envisioned only painful reverses in the battlefield – he would not be happy even by gaining victory over the foe. The words nimittāni viparītāni are significant. When a man sees only frustration in his expectations, he thinks, “Why am I here?” Everyone is interested in himself and his own welfare. No one is interested in the Supreme Self. Arjuna is showing ignorance of his real self-interest by Kṛṣṇa’s will. One’s real self-interest lies in Viṣṇu, or Kṛṣṇa. The conditioned soul forgets this, and therefore suffers material pains. Arjuna thought that his victory in the battle would only be a cause of lamentation for him.