TEXT 3

Tekstas

Text

paśyaitāṁ pāṇḍu-putrānām
ācārya mahatīṁ camūm
vyūḍhāṁ drupada-putreṇa
tava śiṣyeṇa dhīmatā

paśyaitāṁ pāṇḍu-putrāṇām
ācārya mahatīṁ camūm
vyūḍhāṁ drupada-putreṇa
tava śiṣyeṇa dhīmatā

Synonyms

paśya — pažvelk; etām — į šias; pāṇḍu-putrāṇām — Pāṇḍu sūnų; ācārya — o mokytojau; mahatīm — milžiniškas; camūm — karines pajėgas; vyūḍhām — išdėstytas; drupada-putreṇa — Drupados sūnaus; tava — tavo; śiṣyeṇa — mokinio; dhī-matā — labai sumanaus.

paśya — behold; etām — this; pāṇḍu-putrānām — of the sons of Pāṇḍu; ācārya — O teacher; mahatīm — great; camūm — military force; vyūḍhām — arranged; drupada-putreṇa — by the son of Drupada; tava — your; śiṣyeṇa — disciple; dhī-matā — very intelligent.

Translation

O mano mokytojau, pažvelki į didžiulę Pāṇḍu sūnų kariuomenę, kurią taip meistriškai išdėstė tavo sumanusis mokinys, Drupados sūnus.

O my teacher, behold the great army of the sons of Pāṇḍu, so expertly arranged by your intelligent disciple the son of Drupada.

Purport

KOMENTARAS: Apsukrusis diplomatas Duryodhana norėjo parodyti didžiajam brahmanui, kariuomenės vadui Droṇācāryai pastarojo neapdairumą. Droṇācārya kažkokiu politiniu klausimu susikivirčijo su karaliumi Drupada, Arjunos sutuoktinės Draupadī tėvu. Įpykęs Drupada atliko didžiulį aukų atnašavimą ir gavo palaiminimą sulaukti sūnaus, kuris galės nukauti Droṇācāryą. Droṇācārya puikiai tai žinojo, ir vis dėlto jis, kilniadvasis brahmanas, nedvejodamas atskleidė visas savo karines paslaptis Drupados sūnui Dhṛṣṭadyumnai, kai jam buvo patikėta tą jaunuolį mokyti karybos. Dabar Kurukṣetros mūšio lauke Dhṛṣṭadyumna stoja Pāṇdavų pusėn ir rikiuoja falangas, išmokęs šio meno iš Droṇācāryos. Duryodhana nurodo Droṇācāryos klaidą, norėdamas, kad pastarasis būtų budrus ir nepalenkiamas mūšyje. Parodydamas Droṇācāryos klaidą jis nori pabrėžti, kad Droṇācārya neturėtų nuolaidžiauti ir kautynėse su Pāṇdavais, kurie kaip ir Dhṛṣṭadyumna buvo jo numylėti mokiniai. Droṇācāryos mylimiausias ir gabiausias mokinys buvo Arjuna, tad Duryodhana taip pat įspėja, jog toks nuolaidžiavimas gresia pralaimėjimu.

Duryodhana, a great diplomat, wanted to point out the defects of Droṇācārya, the great brāhmaṇa commander in chief. Droṇācārya had some political quarrel with King Drupada, the father of Draupadī, who was Arjuna’s wife. As a result of this quarrel, Drupada performed a great sacrifice, by which he received the benediction of having a son who would be able to kill Droṇācārya. Droṇācārya knew this perfectly well, and yet as a liberal brāhmaṇa he did not hesitate to impart all his military secrets when the son of Drupada, Dhṛṣṭadyumna, was entrusted to him for military education. Now, on the Battlefield of Kurukṣetra, Dhṛṣṭadyumna took the side of the Pāṇḍavas, and it was he who arranged for their military phalanx, after having learned the art from Droṇācārya. Duryodhana pointed out this mistake of Droṇācārya’s so that he might be alert and uncompromising in the fighting. By this he wanted to point out also that he should not be similarly lenient in battle against the Pāṇḍavas, who were also Droṇācārya’s affectionate students. Arjuna, especially, was his most affectionate and brilliant student. Duryodhana also warned that such leniency in the fight would lead to defeat.