Skip to main content

TEXT 28

TEXT 28

Tekstas

Texto

arjuna uvāca
dṛṣṭvemaṁ sva-janaṁ kṛṣṇa
yuyutsuṁ samupasthitam
sīdanti mama gātrāṇi
mukhaṁ ca pariśuṣyati
arjuna uvāca
dṛṣṭvemaṁ sva-janaṁ kṛṣṇa
yuyutsuṁ samupasthitam
sīdanti mama gātrāṇi
mukhaṁ ca pariśuṣyati

Synonyms

Palabra por palabra

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; dṛṣṭvā — išvydus; imam — visus šiuos; sva- janam — giminaičius; kṛṣṇa — o Kṛṣṇa; yuyutsum — visus karingos dvasios; samupasthitam — esančius; sīdanti — virpa; mama — mano; gātrāṇi — kūno dalys; mukham — burna; ca — taip pat; pariśuṣyati — džiūsta.

arjunaḥ uvāca — Arjuna dijo; dṛṣṭvā — después de ver; imam — a todos estos; sva-janam — parientes; kṛṣṇa — ¡oh, Kṛṣṇa!; yuyutsum — todos con ánimos de pelear; samupasthitam — presentes; sīdanti — están temblando; mama — mí; gātrāṇi — miembros del cuerpo; mukham — boca; ca — también; pariśuṣyati — se está secando.

Translation

Traducción

Arjuna tarė: Mano brangusis Kṛṣṇa, kai regiu priešais save taip karingai nusiteikusius draugus bei giminaičius, jaučiu virpulį visame kūne ir man džiūsta burna.

Arjuna dijo: Mi querido Kṛṣṇa, al ver a mis amigos y familiares presentes ante mí con tantos ánimos de pelear, siento que los miembros del cuerpo me tiemblan y que la boca se me está secando.

Purport

Significado

KOMENTARAS: Kiekvienas Viešpačiui nuoširdžiai pasiaukojęs žmogus turi visas gerąsias savybes, kurios būdingos dievotoms asmenybėms arba pusdieviams, o štai nebhaktui, nepaisant visų jo materialių savybių, įgytų mokslu bei išsiauklėjimu – gerų savybių stinga. Pamačius kautynių lauke savo gentainius, draugus bei artimuosius, Arjunos širdį suspaudė gailestis tiems, kurie pasiryžo kovoti tarpusavy. Dėl savo karių jis nerimavo nuo pradžių, bet dabar gailisi net priešų, nuspėdamas neišvengiamą jų žūtį. Nuo tokių minčių sudrebėjo jo kūnas, perdžiūvo burna. Jį nustebino priešininkų karingumas. Iš tikrųjų prieš Arjuną pakilo visa bendruomenė, visi kraujo giminaičiai. Tai sukrėtė Arjuną – geraširdį bhaktą. Nors šiame posme apie tai neužsiminta, nesunku įsivaizduoti, kad Arjuną krėtė ne tik drebulys, džiūvo burna, bet ir iš akių ritosi gailesčio ašaros. Tokia Arjunos reakcija rodo ne silpnumą, bet jautrią širdį – savybę būdingą tyram Viešpaties bhaktui. Todėl pasakyta:

Cualquier hombre que tenga una devoción genuina por el Señor, tiene todas las buenas cualidades que se encuentran en las personas santas o en los semidioses; mientras que el no devoto, por muchas cualidades materiales que haya adquirido a través de la educación y la cultura, carece de cualidades divinas. Así pues, Arjuna, al ver a sus familiares y amigos en el campo de batalla, fue agobiado al instante por un sentimiento de compasión hacia aquellos que de ese modo habían decidido pelear entre sí. En lo que se refería a sus soldados, él se había compadecido de ellos desde el principio, pero luego sintió compasión incluso por los soldados del bando opuesto, al prever su muerte inminente. Y mientras pensaba en eso, los miembros del cuerpo le comenzaron a temblar y la boca se le secó. Él estaba más o menos asombrado de ver el ánimo de pelear que ellos manifestaban. Prácticamente toda la comunidad, todos los parientes consanguíneos de Arjuna, habían ido a pelear con él. Esto llegó a abrumar a un devoto tan benévolo como lo era Arjuna. Aunque aquí no se menciona, no obstante uno puede imaginarse fácilmente que a Arjuna no solo le temblaban los miembros del cuerpo y se le estaba secando la boca, sino que también estaba llorando de compasión. Esa clase de síntomas que Arjuna exhibía no se debían a una debilidad, sino a su buen corazón, característica propia de un devoto puro del Señor. Por ello se dice:

yasyāsti bhaktir bhagavaty akiñcanā
sarvair guṇais tatra samāsate surāḥ
harāv abhaktasya kuto mahad-guṇā
mano-rathenāsati dhāvato bahiḥ
yasyāsti bhaktir bhagavaty akiñcanā
sarvair guṇais tatra samāsate surāḥ
harāv abhaktasya kuto mahad-guṇā
mano-rathenāsati dhāvato bahiḥ

„Tas, kuris su nepalaužiamu pasiaukojimu tarnauja Dievo Asmeniui, turi visas gerąsias pusdievių savybes. O žmogus, kuris nėra Viešpaties bhaktas, pasižymi tik materialiomis savybėmis, bet jos, kaip žinia, menkavertės. Taip yra dėl to, kad jis blaškosi proto lygyje ir pasmerktas tapti materialios energijos blizgesio auka.“ (SB 5.18.12)

«Aquel que tiene una devoción inquebrantable por la Personalidad de Dios, posee todas las buenas cualidades de los semidioses. Pero aquel que no es devoto del Señor, tiene solo cualidades materiales que son de poco valor. Esto se debe a que se halla revoloteando en el plano mental, y a que es seguro que lo atrae la deslumbrante energía material» (Bhāg. 5.18.12).