TEXT 24

Tekstas

Tekst

sañjaya uvāca
evam ukto hṛṣīkeśo
guḍākeśena bhārata
senayor ubhayor madhye
sthāpayitvā rathottamam

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; evam — šitaip; uktaḥ — paprašytas; hṛṣīkeśaḥ — Viešpats Kṛṣṇa; guḍākeśena — Arjunos; bhārata — o Bharatos aini; senayoḥ — kariaunų; ubhayoḥ — abiejų; madhye — viduryje; sthāpayitvā — pastatęs; ratha-uttamam — puikųjį kovos vežimą.

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya ütles; evam — sel moel; uktaḥ — pöördus; hṛṣīkeśaḥ — Jumal Kṛṣṇa; guḍākeśena — Arjuna poolt; bhārata — oo, Bharata järglane; senayoḥ — armeede; ubhayoḥ — mõlemate; madhye — keskele; sthāpayitvā — asetades; ratha-uttamam — parimat sõjavankrit.

Translation

Sañjaya tarė: O Bharatos aini, Arjunos paprašytas Viešpats Kṛṣṇa pastatė puikųjį kovos vežimą tarp abiejų kariuomenių.

Sañjaya ütles: Oo, Bharata järglane, seejärel juhtis Jumal Kṛṣṇa Arjuna palve kohaselt parima sõjavankri kahe armee keskele.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme Arjuna pavadintas Guḍākeśa. Guḍākā – tai miegas, o tą, kuris nugalėjo miegą, vadina guḍākeśa. Miegas taip pat reiškia neišmanymą. Taigi draugystė su Kṛṣṇa padėjo Arjunai įveikti ir miegą, ir neišmanymą. Kaip didis Kṛṣṇos bhaktas, jis negalėjo Jo užmiršti nė akimirkai. Tokia bhakto prigimtis. Ir būdraudamas, ir sapnuodamas Viešpaties bhaktas be perstojo mąsto apie Kṛṣṇos vardą, pavidalą, savybes bei pramogas. Taip, nuolat galvodamas tik apie Kṛṣṇą, bhaktas įveikia ir miegą, ir neišmanymą. Tai ir yra Kṛṣṇos sąmonė, arba samādhi. Kṛṣṇa, kaip Hṛṣīkeśa, t.y. kiekvienos gyvosios esybės juslių ir minčių valdovas, suprato, kodėl Arjuna nori, kad kovos vežimas būtų sustabdytas tarp dviejų kariuomenių. Jis išpildė prašymą ir ištarė šiuos žodžius.

Selles värsis viidatakse Arjunale kui Guḍākeśāle. Guḍākā tähendab uni ning seda, kes suudab alistada une, nimetatakse Guḍākeśaks. Uni tähendab seejuures ka teadmatust. Seega alistas Arjuna Kṛṣṇaga sõbrustamise läbi nii une kui ka teadmatuse. Olles suur Kṛṣṇa pühendunu, ei suutnud ta Kṛṣṇat hetkekski unustada, sest selline on pühendunu loomus. Nii magades kui ka ärkvel olles mõtleb Jumala pühendunu alati Kṛṣṇa nimest, kujust, omadustest ja mängudest. Sedasi alistab pühendunu nii une kui ka teadmatuse lihtsalt pidevalt Kṛṣṇast mõeldes. Seda nimetataksegi Kṛṣṇa teadvuseks ehk samādhiks. Hṛṣīkeśana ehk iga elusolendi kõikide meelte ja mõistuse kontrollijana mõistis Kṛṣṇa, miks Arjuna palus Tal sõjavankri kahe armee vahele juhtida. Seepärast tegigi Ta seda ning lausus järgmist.