TEXTS 21-22

Tekstas

Tekst

arjuna uvāca
senayor ubhayor madhye
rathaṁ sthāpaya me ’cyuta
yāvad etān nirīkṣe ’haṁ
yoddhu-kāmān avasthitān

kair mayā saha yoddhavyam
asmin raṇa-samudyame

Synonyms

arjunaḥ uvāca — Arjuna tarė; senayoḥ — kariaunų; ubhayoḥ — abiejų; madhye — viduryje; ratham — kovos vežimą; sthāpaya — prašau pastatyki; me — mano; acyuta — o Patikimasis; yāvat — kolei; etān — visus juos; nirīkṣe — apžvelgsiu; aham — aš; yoddhu-kāmān — trokštančius kautis; avasthitān — išsirikiavusius kautynių lauke; kaiḥ — su kuriais; mayā — man; saha — drauge; yoddhavyam — teks susikauti; asmin — šiame; raṇa — kovos; samudyame — išmėginime.

arjunaḥ uvāca — Arjuna ütles; senayoḥ — armeede; ubhayoḥ — mõlemate; madhye — keskele; ratham — sõjavankrit; sthāpaya — palun hoia; me — minu; acyuta — oo, eksimatu; yāvat — nii kaua kui; etān — kõiki neid; nirīkṣe — võin näha; aham — mina; yoddhu-kāmān — soovides võidelda; avasthitān — lahinguväljale üles rivistatud; kaiḥ — kellega; mayā — minu poolt; saha — koos; yoddhavyam — pean võitlema; asmin — selles; raṇa — heitlus; samudyame — püüdluses.

Translation

Arjuna tarė: O Patikimasis, pastatyki mano kovos vežimą tarp dviejų kariaunų, kad regėčiau čia susirinkusius, geidžiančius kautynių – su jais man lemta sukryžiuoti ginklus šiame didingame mūšyje.

Arjuna ütles: Oo, eksimatu, palun juhi mu sõjavanker kahe armee keskele, nii et ma saaksin näha, kes on tulnud siia soovidega lahingusse astuda ning kellega tuleb mul selles suures lahingus heidelda.

Purport

KOMENTARAS: Nors Viešpats Kṛṣṇa yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo, tačiau iš nepriežastinio gailestingumo Jis tarnauja Savo bičiuliui. Jis visuomet palankus Savo bhaktams, todėl Arjuna šiame posme kreipiasi į Jį – Patikimasis. Būdamas vežėju, Viešpats privalėjo vykdyti Arjunos įsakymus, o kadangi juos vykdė nesvyruodamas, tai ir buvo pavadintas Patikimuoju. Nors Viešpats ir ėmėsi vežėjo vaidmens vardan Savo bhakto, Jo, kaip Aukščiausiojo, padėtis nekelia abejonių. Bet kokiomis aplinkybėmis Jis – Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Hṛsīkeśa, visų juslių Valdovas. Viešpatį ir Jo tarną sieja labai švelnūs ir transcendentiniai ryšiai. Kaip Viešpaties tarnas kiekvieną minutę yra pasirengęs Jam tarnauti, taip ir Viešpats visad ieško progos padaryti kokią nors paslaugą bhaktui. Kai tyras bhaktas, užimdamas pranašesnę padėtį Jam įsakinėja, Jis patiria daug didesnį pasitenkinimą, negu jei įsakinėtų Pats. Jis – valdovas, visi yra Jo įsakymų valdžioje, ir nėra nieko aukštesnio, kas drįstų Jam įsakinėti. Bet jeigu įsako tyras bhaktas, Viešpats dėl to patiria tiktai transcendentinę palaimą, nors Jis Pats yra visų aplinkybių šeimininkas.

Ehkki Śrī Kṛṣṇa on Jumala Kõrgeim Isiksus, rakendas Ta Oma põhjendamatust armulikkusest End Oma sõbra teenimisse. Ta ei murra kunagi truudust Oma pühendunutele ning seetõttu pöördutaksegi siin Tema kui eksimatu poole. Vankrijuhina tuli Tal toimida Arjuna korralduste kohaselt ning kuna Ta ei kahelnud neid korraldusi täites hetkegi, pöördutakse siin Tema kui eksimatu poole. Ehkki Ta oli võtnud vastu Oma pühendunu vankrijuhi positsiooni, ei mõjutanud see mingilgi määral Tema kui kõigekõrgema isiksuse positsiooni. Kṛṣṇa on kõikides olukordades ja alati Jumala Kõrgeim Isiksus, Hṛṣīkeśa, kõikide meelte valitseja. Suhted Jumala ja Tema teenri vahel on transtsendentaalsed ja täis armastust. Jumala teener on alati valmis Jumalat teenima ning samamoodi otsib Jumal pidevalt võimalust Oma pühendunu teenimiseks. Oma puhta pühendunu korralduste täitmine pakub Talle suuremat naudingut kui korralduste andmine. Kuna Jumal on kõige valitseja, järgivad tegelikult kõik Tema korraldusi ning keegi ei saa panna Teda oma tahte järgi toimima. Kui aga juhtub, et Tema puhas pühendunu annab Talle korraldusi, tunneb Ta sellest transtsendentaalset naudingut, ehkki kõikides olukordades on eksimatuks valitsejaks ikkagi Tema.

Arjuna – tyras Viešpaties bhaktas, todėl jis nenori kovoti su savo pusbroliais ir broliais, bet užsispyrus Duryodhanai ir nepriėmus taikių derybų, jis priverstas stoti į mūšį. Štai kodėl Arjunai rūpi, kas iš vadų atvyko į kautynių lauką. Apie pastangas sudaryti taiką kautynių lauke negalėjo būti nė kalbos – karžygys tiesiog panoro dar kartą pamatyti visus ir įsitikinti, ar stiprus jų noras pradėti šį nepageidaujamą karą.

Jumala puhta pühendununa polnud Arjunal vähimatki soovi astuda võitlusse oma onupoegade ja vendade vastu, kuid Duryodhana kangekaelne vastuseis rahumeelseteks läbirääkimisteks sundis teda seda siiski tegema. Seepärast oligi ta murelik ning soovis näha, kes kõrgelseisvatest isiksustest olid Kurukṣetra lahinguväljale võitlema tulnud. Ehkki enam polnud mingit lootust rahu sõlmida, soovis ta siiski lahinguväljale saabunuid veel kord näha ja veenduda, kuivõrd nad soovisid seda mõttetut sõda valla päästa.