TEXT 2

Tekstas

Texte

sañjaya uvāca
dṛṣṭvā tu pāṇḍavānīkaṁ
vyūḍhaṁ duryodhanas tadā
ācāryam upasaṅgamya
rājā vacanam abravīt

Synonyms

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; dṛṣṭvā — apžvelgęs; tu — bet; pāṇḍava- anikam — Pāṇḍavų karius; vyūdham — išsirikiavusius falangomis; duryodhanaḥ — karalius Duryodhana; tadā — tada; ācāryam — prie mokytojo; upasaṅgamya — prieidamas; rājā — karalius; vacanam — žodžius; abravīt — pasakė.

sañjayaḥ uvāca: Sañjaya dit; dṛṣṭvā: après avoir vu; tu: mais; pāṇḍava-anīkam: les troupes des Pāṇḍavas; vyūḍham: déployées en formation de combat; duryodhanaḥ: le roi Duryodhana; tadā: à ce moment; ācāryam: le précepteur; upasaṅgamya: s’approchant de; rājā: le roi; vacanam: ces paroles; abravīt: dit.

Translation

Sañjaya tare: O valdove, apžvelgęs kariuomenę, kurios dalinius išdėstė Pāṇḍu sūnūs, karalius Duryodhana prisiartino prie savo mokytojo ir prabilo į jį tokiais žodžiais.

Sañjaya dit: Ô monarque, après avoir observé l’armée des fils de Pāṇḍu déployée en formation de combat, le roi Duryodhana s’approche de son précepteur et lui tient ces propos.

Purport

KOMENTARAS: Dhṛtarāṣṭra buvo aklas nuo gimimo. Deja, jis neturėjo ir dvasinio matymo. Karalius gerai žinojo, kad tokie pat akli religijos reikaluose ir jo sūnūs; jis buvo įsitikinęs, kad jie niekada neras bendros kalbos su dorovingos prigimties Pāṇḍavais. Jam vis nedavė ramybės mintis dėl šventos vietos įtakos. Sañjaya suvokė motyvus, paskatinusius Dhṛtarāṣṭrą domėtis padėtimi mūšio lauke. Norėdamas padrąsinti prislėgtą karalių, Sañjaya patikina, jog jo sūnūs nesirengia daryti jokių nuolaidų, nepaisant šventos vietos įtakos. Todėl Sañjaya ir pasakoja karaliui, kaip jo sūnus Duryodhana apžvelgė Pāṇḍavų karines pajėgas ir tučtuojau nuskubėjo pas kariuomenės vadą Droṇācāryą pranešti apie tikrąją padėtį. Nors, kaip sako posmas, Duryodhana – karalius, tačiau padėties rimtumas verčia jį kreiptis į kariuomenės vadą. Ši aplinkybė rodo jį esant gerą politiką. Tačiau išorinis diplomato šaunumas negalėjo nuslėpti baimės, kuri apėmė Duryodhaną išvydus išdėstytas Pāṇḍavų karines pajėgas.

Aveugle de naissance, Dhṛtarāṣṭra souffre malheureusement d’une autre infirmité: il est dépourvu de vision spirituelle. Il sait par ailleurs que ses fils sont spirituellement aussi aveugles que lui et qu’ils n’arriveront jamais à s’entendre avec les Pāṇḍavas dont la piété est native.

Comprenant que le roi déprimé l’interroge parce qu’il craint l’influence de la plaine sacrée sur l’issue de la bataille, Sañjaya lui certifie, pour le rassurer, que ses fils n’accepteront aucun compromis, même sous l’emprise du saint lieu. Duryodhana, lui dit-il, vient d’évaluer les forces militaires des Pāṇḍavas et se dirige à présent vers Droṇācārya, le chef de ses armées, pour lui décrire la situation.

Bien qu’il soit roi, Duryodhana, en habile politicien, va consulter le chef de ses troupes tant les choses sont sérieuses. Son vernis diplomatique ne peut cependant masquer la crainte que lui inspire le déploiement des armées des Pāṇḍavas.